Panevėžio apygardos prokuratūra iš naujo aiškinsis, kas iš tiesų kaltas dėl Savivaldybės įmonės Panevėžio butų ūkio dviejų didelę patirtį turinčių avarinės tarnybos santechnikų – 52-ejų Rimanto Vilimo ir dvidešimčia metų vyresnio Petro Dilio – žūties.
Ikiteisminį tyrimą atlikę teisėsaugininkai anksčiau skelbė, kad solidaus amžiaus vyrai, tas pačias pareigas einantys jau per dvidešimt metų, pasielgė tarsi elementariausių dalykų nesuvokiantys naujokai – uždarame automobilyje vežiojo neužsuktus ypač sprogių acetileno dujų balionus. Vis dėlto lenda ir Panevėžio butų ūkiui nemaloni tiesa. Ekspertai pripažįsta: net ir neužsukti balionai nebūtų sprogę, jei bendrovė būtų parūpinusi jiems vežti ne mirtinais spąstais vyrams tapusį „Volkswagen Caddy“, o, kaip privaloma, automobilį su atvira priekaba.
Ar Savivaldybės įmonė išvengs atsakomybės už sprogimą, pražudžiusį į iškvietimą skubėjusius santechnikus?
Palikę baltų dėmių, padėjo tašką
Panevėžio butų ūkio vadovams žinia apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Įmonės vadovai jau buvo atsikvėpę po birželio pabaigoje Apygardos prokuratūros priimto jiems labai palankaus sprendimo šioje istorijoje dėti tašką.
„Abu žuvusieji buvo patyrę, ilgamečiai Panevėžio butų ūkio darbuotojai. Labai gaila, kad jų neatsargumas turėjo tokias skaudžias pasekmes“, – tąkart kalbėjo apygardos prokuroras Arvydas Gramba.
Prokuroras tvirtino, kad atliekant tyrimą nebuvo nustatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų kaltė dėl nelaimingo atsitikimo. Esą santechnikai buvo supažindinti su darbų saugos reikalavimais, todėl patys kalti, kad nepatikrino, ar sandariai užsukti dujų balionų ventiliai, nenuėmė nuo jų reduktorių ir neužsuko aklių, nors privalėjo tai padaryti.
Tačiau gali būti, kad Panevėžio butų ūkio atstovams dar teks stoti prieš teismą.
Žuvusiųjų artimieji neleido, kad dviejų žmonių gyvybes nusinešusios tragedijos byla, neatskleidus visų įvykio aplinkybių, būtų numarinta. P. Dilio ir R. Vilimo šeimų skundo sulaukęs ir tyrimą atnaujinęs Panevėžio apygardos 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis pripažįsta, kad vis dėlto ne į visus klausimus atsakyta.
„Tyrimas atnaujintas, nes byloje tikslinga atlikti darbų saugos ekspertizę siekiant nustatyti tikslų įvykio mechanizmą, priežastis, atsakingus asmenis. Įvairių tyrimų buvo atlikta, bet būtent šios ekspertizės nebuvo. Dabar renkami jai reikalingi duomenys“, – „Sekundei“ patvirtino D. Skrebiškis.
Mirtinas atlygis už profesionalumą
Panevėžio butų ūkis per visą Lietuvą nuskambėjo po klaikių Naujųjų išvakarių. Gruodžio 31-ąją apie 15.30 val. gautas iškvietimas remontuoti daugiabutyje trūkusio vamzdyno tądien budėjusiems vairuotojui-santechnikui R. Vilimui ir suvirintojui-santechnikui P. Diliui buvo paskutinis.
Vyrai nespėjo nė įsėsti į bendrovės logotipu pažymėtą avarinės tarnybos automobilį. R. Vilimui vos spustelėjus „Volkswagen Caddy“ atrakinimo pultelį, mašina išlėkė į orą. Tik poros metų automobilį šiam santechnikų ekipažui įmonė buvo skyrusi už jų profesionalumą.
Sprogimo banga buvo tokia didelė, kad išdužo aplinkinių pastatų langai, aptrupėjo sienos, o išdraskyto automobilio dalys mėtėsi ne tik kitoje Beržų g. pusėje, bet ir ant Panevėžio butų ūkio pastato stogo. Abu kolegos žuvo vietoje. Atlėkę greitosios pagalbos medikai jiems jau nebegalėjo padėti.
Panevėžio butų ūkio direktoriaus Gintaro Ruzgio teigimu, kad įmonė suskubusi į pagalbą gedintiems artimiesiems. Tai yra padengė abiejų žuvusiųjų laidojimo išlaidas ir pasirūpino, kad jų šeimoms draudimo kompanija išmokėtų žalos atlyginimą. Santechnikus bendrovė buvo apdraudusi 100 tūkst. Lt nuo mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Iš 205-ies Panevėžio butų ūkio darbuotojų bendrovė tokį draudimą taiko 60-iai, pasak R. Ruzgio, dirbantiems potencialiai pavojingomis sąlygomis.
„Žuvusiųjų artimuosius stengėmės palaikyti ir materialiai, ir moraliai. Aš pats ir kiti darbuotojai dalyvavome jų laidotuvėse. Su artimaisiais bendravome, nepasakyčiau, kad būčiau pajutęs kokių nors kaltinimų. Mes buvome pasiruošę kiek galima padėti“, – tikina direktorius.
Dokumentai – ne pagrindinis dalykas
G. Ruzgys tvirtina, kad įmonė buvo apsaugojusi darbuotojus nuo mirtinų nelaimingų atsitikimų. Esą tik pačių santechnikų neatsargumas lėmė, kad šeimos neteko vyrų, tėvų.
„Šitą atvejį prilyginčiau gaisrui dėl neužsuktos dujinės viryklės. Tai analogiškas atvejis. Kiekviena pensininkė žino, kad pasinaudojus virykle reikia užsukti balioną, o kai atestuoti žmonės to nepadaro, yra labai skaudu“, – „Sekundei“ aiškino G. Ruzgys.
Anot jo, darbų saugos reikalavimai užtikrina dvigubą apsaugą. Suvirintojas-santechnikas, baigęs darbus, privalo užsukti degiklio ir dujų balionų ventilius, o prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas-santechnikas turi įsitikinti, ar balionai saugūs.
Tragedijos vietą tyrę Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos ekspertai iš tiesų nustatė, kad automobilis sprogo, susikaupus acetileno dujų ir oro mišiniui. Acetileno dujos yra vienos iš sprogiausių. Įvykti sprogimui uždaroje patalpoje pakanka vos 2 proc. acetileno dujų koncentracijos ore.
Atsakomybę už kraupią tragediją bandantis perkelti tiems, kurie nebeturi galimybės pasiaiškinti – žuvusiesiems, G. Ruzgys teisinasi, esą bedrovės klaidų ieškoma beprasmiškai, kad būtų kam suversti kaltę.
„Pagrindinė nelaimės priežastis buvo dėl neužsuktų balionų dujų pilnas mašinos krovinių skyrius. Žinoma, labai stebina, kad padarė tokią klaidą, nes jie buvo labai geri darbuotojai. Mes tikrai siekiame, kad būtų saugios darbo sąlygos, ir dėl to stengiamės. O kokie dokumentai buvo užpildyti ar ne, manau, čia antraeilis dalykas, kai reikia atpirkimo ožį surasti“, – pareiškė direktorius.
Suvirinimo darbų nebeatlieka
Ir vis dėlto klausimas, ar bendrovė tikrai padarė viską, kad jos darbuotojai būtų saugūs, tebėra skaudžiai atviras. Nors ir teisėsaugos, ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai kol kas akcentuoja tai, kas Panevėžio butų ūkiui palanku, – apkaltina žuvusiuosius buvus neatleistinai neatsargius darbe, egzistuoja ir kita medalio pusė.
Tuoj po įvykio Panevėžio butų ūkyje buvo nutraukti suvirinimo dujomis darbai. Iki tol įmonės santechnikai-suvirintojai, atskubėję į daugiabučius tvarkyti trūkusių vamzdynų, prireikus patys griebdavo suvirinimo įrangą. Tačiau nuo Naujųjų bendrovė suvirinimo darbams atlikti samdo dvi kompanijas.
Kodėl Savivaldybės įmonei staiga prireikė pagalbininkų, nors pati turi kvalifikuotų suvirintojų, o dėl mirtino sprogimo teisinasi ir kaltina žuvusiuosius neatsargumu?
Atsakymas veikiausiai ir yra ta gija, galinti Panevėžio butų ūkį atvesti į teismo suolą.
„Pažeidimų padarė ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Įmonėje nebuvo įvertinta, kad uždara transporto priemonė nėra tinkama tokiems balionams: reikalaujama juos vežti atviroje erdvėje“, – patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota.
Tuoj po dviejų žmonių aukų pareikalavusio sprogimo bendrovė suskubo keisti transportą dujų balionams vežti. Įmonė tam įsigijo naują automobilį ir šiuo metu jis pritaikomas tokiam kroviniui gabenti. Naujojo automobilio tinkamumą vežti suvirinimo įrangą ir acetileno dujų balionus dar turi atestuoti ekspertai. VDI nurodymu, šie darbai privalo būti atlikti iki spalio pabaigos.
G. Ruzgys teisinasi, kad pavojingas sprogus krovinys uždaru „Volkswagen Caddy“ vežiotas nesant konkretumo teisės aktuose.
„Po šitos nelaimės pamatėme, kad norminiai dokumentai labai neaiškiai apibrėžia vėdinimo klausimus krovinių skyriuje, kur vežami dujų balionai ir suvirinimo įranga. Nėra aiškiai pasakyta, per kokį laiką ir kiek turi pasikeisti patalpoje, kur laikomi balionai, oro srautas. Daugiau niekada nebesiryšime taip rizikuoti“, – aiškina direktorius.
Laukia bet kokios pabaigos
2015-ųjų išvakares G. Ruzgys sako pamenantis tarsi jos būtų vakar. Tądien direktorius iš įmonės išvažiavo paskutinis, atsisveikindamas iki kitų metų pamojavo budėti likusiems P. Diliui ir R. Vilimui.
„Grįžęs namo su šeima ruošiausi Naujiesiems, išvažiavome apsipirkti ir parduotuvėje išgirdau apie nelaimę. Gal per 20 minučių atsiradau darbe“, – pasakoja direktorius.
G. Ruzgys sako praėjus pusmečiui nesijaučiantis normaliai, labai dažnai galvojantis apie įvykį. Įmonės vadovas, iš žurnalistų išgirdęs apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą, pripažįsta esąs jau viskam pasirengęs.
„Tie žmonės turi teisę skųsti. Tegul skundžia, bus išsamus tyrimas. Gal ir mano, kaip darbdavio, kaltę įžvelgs. Tik norėčiau, kad kuo greičiau vienaip ar kitaip tas klausimas išsispręstų. Neapibrėžta situacija yra sunkiausia“, – sako direktorius.
Ore nebūtų sprogę
VDI Panevėžio skyriaus vedėjas R. Trota, parengęs teisėsaugai atsakymą į žuvusių artimųjų skundą, teigia neturintis pagrindo abejoti ekspertų išvadomis dėl santechnikų neatsargumo. Jo tikinimu, gedinčių artimųjų skunde išsakyti teiginiai, kad tyrėjų išvados pagrįstos tik prielaidomis ir spėlionėmis, yra nepagrįsti.
„Baigę suvirinimo darbus ir parengę vežti suvirinimo įrangą darbuotojai nepatikrino, ar sandariai užsukti dujų balionų ventiliai, ar nuimti reduktoriai ir užsuktos aklės. Atsižvelgus į tyrimo išvadas neabejotinai galima teigti, kad tiek acetileno balionų ventiliai, tiek degiklio ventilis nebuvo iki galo užsukti. Mes neturime pagrindo abejoti tuo, ką nustatė ne tik technikos ekspertai, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai“, – teigia R. Trota.
Anot jo, tyrimo išvados rodo, kad visiškai užsukus balionų ventilius dujų nuotėkis būtų buvęs neįmanomas. Tačiau ar netgi jei santechnikai iš tiesų užmiršo užsukti itin sprogių dujų balionus, ar būtų įvykęs sprogimas juos vežant ne uždarame Butų ūkio avarinės tarnybos automobilyje, o atviroje priekaboje?
„Jei dujų nuotekis būtų įvykęs ore, nieko nebūtų nutikę“, – pripažįsta R. Trota.