Spontaniškai važiuoti Panevėžio gatvėmis dviratininkai susirenka kiekvieną mėnesio paskutinį penktadienį. Taip nutiko ir praėjusį penktadienį. 18 valandą į Laisvės aikštę susirinkę apie 200 miestiečių su dviračiais netrukus pradėjo kelionę.
Jau prieš ją dviratininkai kalbėjo, kad važiuojant kolonos gale reikia pasisaugoti įsiaudrinusių vairuotojų – nepatenkinti sulėtėjusiu eismu jie gali taranuoti dviratininkus. Tačiau tokie perspėjimai atrodė neįtikėtini, nes daugelis vairuotojų supratingai praleisdavo kolonoje važiuojančius panevėžiečius, kurių didžiąją dalį sudarė paaugliai.
Situacija pasikeitė kelionei artėjant į pabaigą. Dviratininkams riedant Marijonų gatve čia pasirodė baltos spalvos „Peugeot“, prie jo vairo sėdintysis ėmė agresyviai artintis prie gale važiuojančių dviratininkų – didindamas greitį automobiliu priartėdavo vos per kelis centimetrus nuo galinių dviračių ratų.
Persekiojo dviračių taku
Dviratininkų kolonai įsukus į Stoties gatvę, „Peugeot“ automobilio vairuotojas padidino greitį ir pavojingai lenkdamas grupę staigiai stabdė ir sustojo kolonos pradžioje. Toks manevras privertė staigiai stabdyti ir dviratininkus. Kai kurie jų vos išvengė susidūrimo su automobiliu.
Neiškentęs vairuotojo savivalės vienas iš dviratininkų pasivijo jau prie sankryžos sustojusį automobilį ir į jį spjovė. Toks netikėtas atsakas gerokai įsiutino „Peugeot“ vairuotoją – šis ėmė automobiliu po gatvę vaikytis jaunuolį. Negalėdamas nuo persekiotojo atsiplėšti, vaikinas pasuko į dviračių taką. Tačiau tai nesustabdė automobilio vairuotojo – jis dideliu greičiu nurūko iš paskos. Pamatęs, kad nepaspruks, persekiojamasis šoko nuo dviračio. Vairuotojas, iš automobilio išsitraukęs lazdą, panašią į policininkų naudojamą nusikaltėliams tramdyti, ėmė vytis dviratininką. Į gaudynes įsitraukė ir automobilio keleivis.
Bandydamas pabėgti nuo persekiotojų ir bent taip išvengti konflikto, jaunuolis šoko į Nevėžį. Nuo didesnių nemalonumų jį išgelbėjo atskubėję dviratininkai. Pamatę, kad žmonių daugėja, užpuolikai nebesielgė taip drąsiai – įsėdo į automobilį ir nuvažiavo.
Įvykį stebėjusiesiems, paskambinus pagalbos telefonu 112, atsiliepęs policininkas pirmiausia ėmė klausinėti, ar ne patys dviratininkai išprovokavo konfliktą, todėl teko ilgokai įtikinėti, kad to jie nepadarė. Konflikto sūkuryje atsidūręs jaunuolis vėliau atsisakė rašyti skundą policijai.
Užvirė diskusija
Po šio dviratininkų ir vairuotojų konflikto internete užvirė diskusija, kas buvo kaltas. Vairuotojo šalininkai karštai įtikinėjo, kad kaltininkai yra dviratininkai, nes jie trukdė eismui.
„Kokia būtų jūsų reakcija, jei privažiuotų automobilis ir vairuotojas spjautų į jus? Abejoju, ar nusikeiktumėt ir tiesiog nuvažiuotumėt. Organizatoriams – jei nesuvaldot minios, tokių dalykų neorganizuokit, nes esant atsakingi už tai. Be to, savo pačių saugumui, su dviračiu į priešingą eismo juostą nelįskit. Nėra lydinčio ekipažo ir jūsų niekas nesaugo, galit ir po ratais patekti“, – piktinosi vienas iš automobilio vairuotoją palaikusių internetautų.
„Na bet tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad tas automobilio vairuotojas – invalidas. Kam tas nesąmones taip daryti, užlįsti? Vos nekabinau su ratu aš jo, kai „užsimetė“ prieš visus. Gaila, kad visi nusukome, būtumėm „piežą“ įmetę į Nevėžį, o ne žmogui būtų tekę šokt“, – atkirto kitas diskusijos dalyvis.
Visame pasaulyje „Kritinės masės“ dalyviai sulaukia vairuotojų priekaištų, kad šie trukdo eismą gatvėse, tačiau į tokius teiginius dviratininkai atkerta, kad jie ir yra eismas, o toks vairuotojų požiūris į dviratininkus – diskriminuojantis.
Judėjimas didėja
Vienas iš „Kritinės masės“ judėjimo pradininkų Panevėžyje Stanislovas Grubliauskas sako, kad konfliktų su vairuotojais iki šiol nekildavo, nes į pasivažinėjimą susirinkdavo palyginti nedaug – iki kelių dešimčių – dviratininkų. Situacija ėmė keistis, kai pastaruosius keletą mėnesių „Kritinės masės“ dalyvių gretos išaugo.
„Anksčiau nesusidarydavo tokios dviratininkų būrys, kad jie užimtų visą gatvę“, – teigė S.Grubliauskas.
Kaip tvirtino dviračių entuziastas, nors judėjimas ir nėra organizuotas, tačiau turi savas taisykles. Viena jų skelbia, kad dviratininkams nevalia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir trukdyti automobiliams. Tačiau šios taisyklės „Kritinės masės“ dalyviai pastarąjį kartą nesilaikė, todėl iš priekio atvažiuojantiems vairuotojams tekdavo stabtelėti ir palaukti.
„Yra taisyklės, kurios sako, kad nereikia užimti priešpriešinės juostos, būtina praleisti specialųjį transportą. Ne visi tikriausiai jas žino, nes judėjimui niekas nevadovauja – dviratininkai susirenka, o paskui išsiskirsto. Niekas negali pasakyti, ar daugėjant entuziastų, pavyks išvengti konfliktų su vairuotojais“, – kalbėjo S.Grubliauskas.
Apie vairuotojų ir dviratininkų konfliktus teigia nežinantys ir miesto kelių policininkai. Dažniausiai jie priekaištauja dviratininkams, kad daugelis jų važiuoja be šalmų ir liemenių.
Faktai
„Kritinė masė“ – tradicinis neorganizuotas dviratininkų judėjimas, išplitęs visame pasaulyje. Į gatves dviračiais vykstantys judėjimo šalininkai bando iškelti ekologiško dviračių transporto problemas ir atkreipti vairuotojų dėmesį į dviratininkus.
Judėjimas prasidėjo 1992 metais Jungtinėse Amerikos Valstijos ir vėliau išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Judėjimas įvairiuose miestuose jau padarė poveikį vietinės valdžios ir miesto planuotojų supratimui apie dviratininkų poreikius.
„Kritinė masė“ skiriasi nuo daugelio kitų visuomeninių judėjimų savo organizacine struktūra, ji kartais vadinamas „organizuotu atsitiktinumu“, kuriame nėra lyderių, organizatorių ir jokios narystės.
Panevėžyje „Kritinė masė“ pradėjo veikti 2008 metais.
Neigiamą kai kurių vairuotojų požiūrių į „Kritinės masės“ dalyvius iliustruoja šiemet balandžio pabaigoje įvykusi nelaimė, kai automobilis „Ford Probe“ rėžėsi į dviratininkų koloną ir sužalojo penkis žmones. Iš įvykio vietos vairuotojas tada paspruko.