Panevėžyje nusikalstamumas nėra didesnis nei kituose miestuose

 (6)
Panevėžio kaip Lietuvos nusikaltimų sostinės įvaizdį formuoja ne didelis nusikaltimų skaičius, o rezonansiniai nusikaltimai, ypač susiję su neišaiškintais teisėsaugos pareigūnų nužudymais. Tokią išvadą padarė Teisingumo ministerija, gavusi kriminogeninės padėties Panevėžyje tyrimo išvadas.
Išvados buvo pristatytos penktadienį Teisingumo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje. Kriminogeninę padėtį Panevėžyje tyrusio Teisės instituto direktorius Antanas Dapšys spaudos konferencijoje pateikė duomenis, liudijančius, jog nusikalstamumas Panevėžyje nėra didesnis, nei kituose Lietuvos miestuose.

1999 metais 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 208 nusikaltimai. Panevėžyje šis skaičius siekia 235, Vilniuje - 291, Kaune - 234, Klaipėdoje - 311. A. Dapšys pastebėjo, kad Panevėžyje aukščiausias turto prievartavimo lygis, o tai, pasak jo, gali būti siejama su organizuotu nusikalstamumu.

Pasak A. Dapšio, pirmąją šių metų pusę Panevėžio rajone nepilnamečių nusikalstamumas buvo vienas didžiausių šalyje. Remdamasis šiais duomenimis, A. Dapšys prognozavo, kad netolimoje ateityje nusikalstamumas, taip pat ir organizuotas, Panevėžyje ir aplinkiniuose rajonuose gali žymiai padidėti.

Kalbėdamas apie Panevėžio teisėsaugos institucijų darbą, Teisės instituto direktorius pažymėjo, kad Panevėžyje policijos darbuotojų skaičius yra didesnis nei Lietuvos vidurkis. Panevėžyje 10 tūkst. gyventojų tenka apie 42 policininkai, o Lietuvoje šis skaičius siekia 35.

Nepaisant didesnio teisėsaugos pareigūnų skaičiaus, nusikaltimų atskleidimo rodikliai Panevėžyje yra prastesni, nei kitur Lietuvoje. Panevėžyje išaiškinama apie 30 proc. padarytų nusikaltimų, tuo tarpu iš viso Lietuvoje išaiškinama apie 40 proc. nusikaltimų.

Teisingumo ministras Gintautas Bartkus spaudos konferencijoje sakė, jog gavus ekspertų išvadas galima manyti, jog svarbiausia teisėsaugos pareigūnams šiuo metu išaiškinti rezonansinius nusikaltimus bei teisėsaugos institucijoms tarpusavyje geriau koordinuoti darbą.

Ypatingas susirūpinimas kriminogenine padėtimi Panevėžyje kilo po to, kai lapkričio pradžioje Panevėžio rajone buvo nužudyti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė ir Pasvalio rajono policijos komisariato inspektorius Sergejus Piskunovas. Šis nusikaltimas dar neatskleistas.

Pernai sausį buvo nužudytas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Gintautas Sereika. Jo žudikai taip pat iki šiol nerasti.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kriminalai ir nelaimės

Kaune sugedęs liftas įkalino moterį

Kaune antradienį sugedęs liftas įkalino moterį. Į daugiabutį atskubėjo ir ugniagesiai, ir liftus prižiūrinčios tarnybos darbuotojai.

„Gyvybės langelyje“ Vilniuje rasta vos penkių dienų mergytė (57)

Vilniuje antradienio popietę suveikė „Gyvybės langelio“ signalas, kuris praneša, kad ten yra mažylis. Anonimine galimybe atiduoti kūdikį augintis ir globoti kitiems pasinaudojo dar vienas žmogus.

Nesuvokiamo žiaurumo egzekucija kaltinami vyrai net teismo salėje neprarado geros nuotaikos (155)

Sveiku protu nesuvokiamo žiaurumo nužudymu kaltinami vyrai teismo posėdžių salėje neprarado geros nuotaikos, juokavo tarpusavyje. Susidarė įspūdis, kad jie didžiuojasi savo veiksmais. „Teisėsauga išsikalinėja ir aš išsikalinėju“, – tokie pareiškimai liejosi teismo salėje.

Už vyro nuodėmes automobilio gali netekti jo žmona (7)

Lazdijų rajone pasieniečiai sulaikė Varėnos gyventoją, kurio vairuotame automobilyje „Volkswagen Lupo“ aptikta 3000 pakelių baltarusiškų cigarečių. Pasieniečiams šis vyras jau buvo žinomas dėl ankstesnių sąsajų su kontrabanda. Šįkart teismas gali konfiskuoti jo žmonos automobilį.

Prabangaus gyvenimo už suklastotus tūkstančius eurų užsimanę du užsieniečiai studentai gavo „kelialapį“ už grotų (5)

Antradienį Vilniaus apygardos teisme du Nigerijos piliečiai nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį (šešiasdešimt devynis vienetus), 34500 eurų vertės netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų.