„Tokie nukentėjusiojo veiksmai, kai jis mane bandė patenkinti oraliniu būdu, mane, kaip tradicinės orientacijos vyrą, įžeidė, pažeidė mano garbę ir orumą, – aiškino jau ne kartą teistas nusikaltėlis. – Toks jo elgesys man sukėlė tokį susijaudinimą, kuris iš dalies aptemdė sąmonę ir nulėmė smūgių nukentėjusiajam sudavimą, dėl ko jis vėliau mirė.“
Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad netradicinės orientacijos vyrą užmušęs A. Čistiakovas už grotų praleis ne 10, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas, o 8 metus.
Teisėjai pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, tačiau bausmę sušvelnino tik dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas jį nepagrįstai pripažino recidyvistu ir neteisingai subendrino su kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes.
A. Čistiakovas buvo nuteistas jau 13 kartą – po nužudymo už įvairius nesunkius nusikaltimus jį teisė dar 4 kartus.
Šis nusikaltimas buvo atskleistas atsitiktinai – ieškodami žudiko pareigūnai tikrino duomenų bazes. Jose rado A. Čistiakovo duomenis, kurio DNR sutapo su vyro, kuris dar prieš šešerius metus galėjo nužudyti 61 metų homoseksualios orientacijos vyrą.
Kai pareigūnai atvyko į pataisos namus, kuriuose bausmę atlikinėjo A. Čistiakovas, šis, prispaustas įkalčių, kaltę pripažino.
„Buvau pažemintas, kai jis ėmė prie manęs lįsti“, – po ilgus metus trukusios tylos prisipažino A. Čistiakovas.
Bylos duomenimis, dar 2007-ųjų gegužės 22-osios rytą, apie 10 val., bute Vilniuje, Verkių gatvėje, buvo rastas vyriškio lavonas su daugybiniais smurtiniais galvos sužalojimais. Pareigūnus į nužudytojo butą iškvietė kaimynai – jame visą naktį degė šviesa, be to, iš buto bėgo vanduo.
Nužudytojo kūną pareigūnai aptiko vonioje – jis ne tik buvo sumuštas, bet ir į jo burną buvo įkištas rankšluostis. Vėliau medikai konstatavo, kad vyras mirė dėl sužalojimų, sukėlusių ūmų nukraujavimą iš žaizdų ir ūmią vidaus organų mažakraujystę.
Ekspertų teigimu, nužudytajam į galvą buvo suduoti ne mažiau kaip 7 smūgiai kietu buku daiktu.
Šio daikto pareigūnams net nereikėjo ieškoti – bute mėtėsi kruvina medinė statulėlė.
A. Čistiakovas teigė, kad su gerokai vyresniu vyru susipažino Vilniaus Stoties rajone – šis jį pakvietė pasisvečiuoti namuose.
Kadangi A. Čistiakovas tuo metu neturėjo kur glaustis, sutiko važiuoti pas nepažįstamąjį. Jo namuose, kaip sakė kaltinamasis, šeimininkas pavaišino alkoholiniais gėrimais.
Vėliau, jo teigimu, apsvaigęs šeimininkas prisipažino, kad yra gėjus ir panoro pasimylėti. Toks pasiūlymas A. Čistiakovą pribloškė – jis svetingą šeimininką išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, o kai šis pabandė jį paglamonėti ir primygtinai siūlėsi patenkinti oraliniu būdu, griebė šalia stovėjusią medinę statulėlę...
A. Čistiakovas teisinosi, kad pasijutęs įžeistas sudavė keletą smūgių, o paskui kruviną šeimininką nuvedė į vonią apiplauti kraujo, bet kai nukentėjusysis jam įkando, šis jam į burną sukišo rankšluostį.
„Nusprendžiau išeiti iš namų, bet neradau rakto, todėl išverčiau jo rankinę ir suradęs raktą išėjau“, - sakė jis.
Kad nužudytasis iš tikrųjų buvo netradicinės seksualinės orientacijos, pareigūnams patvirtino ir jo draugai bei artimieji.
Nagrinėjant bylą teisme A. Čistiakovo advokatas kaltinamąjį prašė teisti ne dėl tyčinio nužudymo, o dėl nužudymo labai susijaudinus, tačiau bylos duomenis išanalizavęs teismas tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą.