Nuodėmių atpirkimui – šluota į rankas

 (1)
Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo Lietuvos kasdienybė. Policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie mušamas žmonas ar sugyventines. Prievartą patyrusiai moteriai neretai tenka gydytis ne tik fizines, bet ir sunkiai gyjančias dvasines žaizdas. O smurtautojas savo nuodėmes išperka tik viešaisiais darbais.
© M.Žiličiaus nuotr.

Smurto palydovas alkoholis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiosios specialistės Rasos Černauskaitės teigimu, skaičiuojant nuo 2012-ųjų, kai pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pranešimų apie prievartą šeimoje daugėja: tais metais dėl smurto artimoje aplinkoje mieste buvo gauti 62 pranešimai, rajone – 49, 2013 m. mieste – 186, rajone – 131, dar po metų – atitinkamai 203 ir 91, o šiemet per keturis mėnesius policijos pareigūnai mieste skubėjo net 97, o rajone – 44 kartus raminti įsismarkavusių mušeikų.

Pastebima, kad daugėja ir vyrų, prašančių juos apginti nuo smurtaujančių dailiosios lyties atstovių.

„Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje kasmet daugėja, bet tai siejama ne su didėjančiu smurtu, o tai, kad moterys vis drąsiau kreipiasi pagalbos, nebenori kentėti ir taikstytis su prievarta. Be to, jos gali gauti prieglobstį, prireikus – ir teisininko ar psichologo konsultaciją. Stebime ir dar vieną tendenciją – vis daugiau pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje sulaukiame iš vyrų. Smurtas nebėra ta tema, kurią žmonės linkę nutylėti“, – „Sekundei“ teigė R. Černauskaitė.

Nors smurtautojas gali būti bet kokio amžiaus ar išsilavinimo, vis dėlto dažniausiai smurtą šeimoje išprovokuoja per didelis alkoholio kiekis. Tipinė situacija – ir smurtautojas, ir jo auka būna neblaivūs ir dažniausiai nesuvokia savo elgesio pasekmių. Tad būna ir taip, kad išsiblaiviusi auka puola ginti smurtautoją.

„Kiekvienas atvejis vis kitoks, net būtų sunku įvardyti, kokios pagrindinės smurto priežastys, bet vis dėlto dažniausia – alkoholis“, – sakė R. Černauskaitė.

Atleisti galima tik kartą

Nors atslūgus pykčiui ne taip retai poros linkusios susitaikyti, smurto šeimoje bylos dažniausiai pasiekia teismą.

Kaip teigė Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, anksčiau į teismą dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjusieji galėjo kreiptis privataus kaltinimo tvarka, todėl tokių bylų būdavo vos kelios. Ir paprastai dėl smurto šeimoje buvo kreipiamasi tada, kai nepavykdavo taikiai išsiskirti ir pasidalyti turto.

Kaip koziris būdavo ištraukiamos kelerių metų senumo medicininės pažymos apie patirtus sužalojimus. Dabar situacija gerokai pasikeitusi – kaltinimą palaiko prokuroras.

„Sakoma, kad pirmas kartas – tai atsitiktinumas, antras kartas – sutapimas, o trečias – jau sistema. Tad jeigu smurtas šeimoje pasitaikė pirmąsyk, abiem pusėms yra galimybė teisme susitaikyti, bet jeigu tai kartojasi, neįmanoma, net jei moteris ašarodama pasakoja, koks puikus tėvas ir mylintis vyras, nors kartais ir pakeliantis ranką, yra teisiamasis“, – „Sekundei“ teigė V. Krikščiūnas.

Pasak teisėjo, smurtas artimoje aplinkoje sunkus nusikaltimas ir visai nesvarbu, kokia prievarta patiriama – fizinė ar psichologinė. Tiesa, pastarąją įrodyti gana sudėtinga. Tačiau šio smurto pasekmės gali būti gerokai skaudesnės nei fizinio – nuolatinis terorizavimas kartais priveda žmogų net prie savižudybės ar sunkių psichinių ligų.

„Yra ir labai įžūlių smurto atvejų. Pavyzdžiui, sutuoktiniai kartu girtavo, susipyko ir vyriškis taip spyrė moteriai į veidą, kad sulaužė žandikaulį. Tokiais atvejais apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą negali būti ir kalbos, net jei nukentėjusioji prašo nebausti mušeikos. Tas pats ir su psichologiniu smurtu – nors plika akimi ir nematomas, jeigu buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jau yra baudžiama“, – tvirtino V. Krikščiūnas.

Kenčia vaikai

Gavus pirmuosius signalus apie galimą smurtą artimoje aplinkoje iš karto imamasi visų priemonių, kad smurtautojas būtų atskirtas nuo šeimos. Areštinėje mušeikai tenka praleisti iki dviejų parų, per tą laiką ikiteisminio tyrimo teisėjai, dirbantys ir savaitgaliais, nusprendžia, kokias užkardymo priemones taikyti smurtautojui: ar iki trijų mėnesių jam neleisti prisiartinti prie smurtą patyrusių asmenų, ar leisti grįžti į bendrus šeimos namus.

„Nuo šeimos smurtautojas atskiriamas labai greitai, tačiau realiai teismas gali tik ribotą laiką uždrausti teisiamajam artintis prie smurtą patyrusio žmogaus. Didžiausia problema ta, kad mamą ir vaikus gali priglausti ne viena įstaiga, o ką daryti vyrui, kai jis neturi kur gyventi“, – vieną opiausių problemų įvardijo V. Krikščiūnas.

Tačiau tokio pobūdžio bylose labiausiai nukenčia ne suaugusieji, o vaikai. Teisėjas prisiminė neseną istoriją, atskleidžiančią, kad dar labai daug yra šio įstatymo spragų.

„Policija, gavusi pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, rado abu sutuoktinius neblaivius: vyrą mažiau, moterį – daugiau išgėrusią, bet išsivežė vyrą. Mažamečiai vaikai liko su neblaivia motina, nors juos turėjo paimti atitinkamos institucijos. Vyrui buvo uždrausta grįžti į namus, nors šie buvo jo, o moteris kaime turėjo savo.

Alkoholis ir smurtas tuose namuose nesiliovė – motina tęsė netinkamą gyvenimo būdą. Nebijau pasakyti: nors oficialiai įvairios institucijos deklaruoja, kad tokiomis šeimomis rūpinamasi, tačiau realybė kiek kitokia – Panevėžio rajone visi globos namai ir šeimynos perpildytos. Suaugusieji yra gyvenimo vėtyti ir mėtyti, bet liūdna, kad vaikams negalime suteikti saugios ir ramios vaikystės“, – pasakojo V. Krikščiūnas.

Bausmė – mosuoti šluota

Tokia sudėtinga šeimų situacija teisėjus verčia ieškoti kitokių auklėjimo priemonių. Už smurtą artimoje aplinkoje gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, terminuotu laisvės atėmimu – priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo.

Anot teismo pirmininkės pavaduotojo, praktikoje reali laisvės atėmimo bausmė taikoma itin retai, tik tais atvejais, kai žmogus smurtauja ne pirmą kartą ir iki šiol taikytos poveikio priemonės nedavė rezultatų. Bet net ir tada smurtautojas už grotų nepraleidžia daugiau kaip metų.

„Smurtaujama dažniausiai socialinės rizikos šeimose ar tose, kur sutuoktiniai pamėgę asocialų gyvenimo būdą, kur sunki materialinė padėtis ar iškilo tarpusavio bendravimo problemų. Arba sutuoktiniai jau išsiskyrę, bet gyvena tame pačiame bute. Tad už smurtavimą skirti baudą – tai nubausti ir visą šeimą, vaikus. Baudą taikome tik išimtiniu atveju, kai sutinka pats smurtautojas, pavyzdžiui, planuoja išvykti dirbti į užsienį“, – kalbėjo teisininkas.

Ranką prieš savo artimą žmogų pakėlę asmenys dažniausiai siunčiami dirbti viešųjų darbų.

„Bausmės parinkimą lemia daug faktorių, šeimos situacija, bet paprastai smurtautojams skiriama viešųjų darbų. O jeigu nusižengia dar kartą, laukia laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji atidedama. Tik vienetai realiai netenka laisvės, bet ir tai dažniausiai ne ilgiau kaip metam“, – sakė V. Krikščiūnas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kriminalai ir nelaimės

Už žmogaus užpuolimą Varėnos komisaro brolį sulaikę pareigūnai: jam gresia ne viena byla Tiesioginė policijos konferencijos tranliacija

Varėnos rajone, netoli Pirčiupių kaimo du kartus užpultas ir sumuštas vyras. Vienas įtariamų užpuolikų yra Varėnos rajono PK Veiklos skyriaus viršininko Sauliaus Dabravolsko brolis.

Lietuvių šeimos tragedija: Rolandui taip ir neištariau „Labas“ (15)

Jungtinėje Karalystėje skaudžiai lietuvių šeimos tragedijai užkirsti kelią bandęs vyras pasakoja, kaip puolė organizuoti skęstančio vyro gelbėjimą. Denisas neliko abejingas ir po nelaimės. Jis kviečia visus norinčius ir galinčius padėti šiai maitintojo netekusiai šeimai.

Kontrabandininkų išradingumas: dujų įrangos kuro talpoje paslėpė kanapes (2)

Bandė apgauti, tačiau nepavyko. Benzinu varomame automobilyje įrengta dujų įranga sukėlė įtarimų pareigūnams. Pasirodo išradingi asmenys ten paslėpė 10 kg kanapių.

Lietuvis kaltinamas per Jonines Anglijoje kėsinęsis užmušti moterį (2)

Britų spauda praneša apie lietuvį, kuris pirmadienį stojo prieš Truro magistratų teismą. 47-erių Vytautas Stungis kaltinamas birželio 24 d. pasikėsinęs nužudyti moterį.

Kėdainiuose per avariją iš sumaitotų „Žigulių“ išvaduoti žmonės: „Ford“ į mus lėkė nežmonišku greičiu paviešintas eismo įvykio įrašas (71)

Pirmadienį, po 15 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, ties „Senukų“ prekybos centru, per avariją prispausti du žmones. Pirminiais duomenimis, abiejų automobilių vairuotojai sunkesnių sužalojimų išvengė. Transporto priemones jie vairavo blaivūs.