Ištuštino seifą

Klaipėdos apygardos teismo kolegija, kuri trečiadienį tęsė vadinamosios „Agurkinių gaujos“ bylos nagrinėjimą, apsisprendė, ar S. Velečka galės toliau stebėti procesą.

Prokuroras prašė kaltinamajam nebeleisti dalyvauti teismo procese, nes jis trukdo liudytojams. Tačiau teisėjų kolegija prokuroro prašymą atmetė.

„Asmeniškai mes nė vienas negirdėjome, ką kaltinamasis pasakė liudytojui. Be to, replika buvo mesta po to, kai liudytojas jau buvo atlikęs savo pareigą. Teismas kaltinamojo nė karto nebuvo įspėjęs dėl netinkamo elgesio, todėl nėra jokio pagrindo uždrausti jam dalyvauti posėdžiuose“, - aiškinama protokoliniame kolegijos nutarime.

Trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtas vienas iš 11 byloje esančių nusikalstamos veikos epizodų – neteisėtas laisvės apribojimas, turto prievartavimas.

Nukentėjusiuoju pripažintas kaunietis verslininkas. Jis dar 2000 metų balandį buvo užpultas gatvėje, prievarta įsodintas į automobilį, nuvežtas į garažą. Užpuolikai iš vyro atėmė piniginę, pinigus, dokumentus, raktus.

Užpuolikai išgavo informaciją, kuris iš raktų yra nuo verslininko buto ir jame esančio seifo. Į butą nuvykę plėšikai pagrobė seife buvusius pinigus. Iš viso nukentėjusysis patyrė apie 54 tūkst. litų nuostolį.

Prisimindamas įvykio aplinkybes teisme, nukentėjusysis painiojosi savo parodymuose, todėl į klausimą, ar tarp užpuolikų tikrai buvo S. Velečka, Audrius Petkauskas ir Kęstutis Liukaitis, kuriems inkriminuojamas šis nusikaltimas, tiksliai ir nebuvo atsakyta.

Tarpininkavo partneris

Verslininkas pasakojo, kad 2000 metų balandžio 7 dieną jam paskambino pažįstamas, kuris pasiūlė nueiti į Kaune esantį barą „Formulė 1“, nes ten esą jo lauks žmogus, kuris nori išsinuomoti ar pirkti butą.

„Esu verslininkas ir dienomis po barus nevaikštau, alkoholio nevartoju, biliardo nežaidžiu. Tačiau skambino žmogus, kurį vadinau savo verslo partneriu. Man keista, kad ši filmo dalis nėra tiriama, kodėl būtent jis mane atviliojo į barą, o žiūrima tik antra serija, kai jau buvau užpultas“, - teisme savo nuostabą išsakė vyras.

Bare jis turėjo susitikti su vyru, pravarde Siūlė, kurį esą pažinojo tik iš matymo, nes kartu lankė vandensvydžio treniruotes.

Kai verslininkas atėjo į barą, Siūlė esą sėdėjo prie stalelio pasistatęs alkoholinio gėrimo butelį. Jis pasiūlė išgerti.

„Jis pasirodė labai girtas, gal net vaidino girtesnį nei yra. Su girtais žmonėmis reikalų tikrai netvarkau, todėl apsisukau ir išėjau“, - tvirtino verslininkas.

Einant automobilio link, jį esą užpuolė trys ar keturi vaikinai. Verslininkas užpuolikams pasipriešinti nepajėgė. Jie užlaužė vyrui rankas ir įkišo į automobilį „Audi 100“, ant galinės sėdynės.

Smaginosi šokinėdami ant nugaros

Automobilyje verslininkui ant galvos buvo užmautas maišas ar kepurė, kad jis nematytų, kur yra vežamas. Teisme net nuskambėjo parodymai, jog kai vyras pakeldavo galvą, automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs užpuolikas jam trenkdavo plyta per galva.

Verslininkas buvo nuvežtas į vieną kooperatinį garažą. Jam esą buvo paaiškinta, kad jis turi grąžinti skolą, likusią nuo 1995 metų – apie 30 tūkst. dolerių.

„Kai išgirdau, kokios sumos iš manęs reikalauja, nusiraminau, nes supratau, kad tokių pinigų neturiu, tad mano likimas aiškus. Kai iš manęs buvo paimti raktai ir kažkas išvažiavo į mano butą, likusieji užpuolikai smaginosi šokinėdami man ant nugaros, nes gulėjau surištomis rankomis ir kojomis. Kodėl pasakiau, kurie raktai yra nuo buto? Man pasakė, kad iš manęs liks faršas, jei meluosiu“, - šiurpias detales dėstė nukentėjusysis.

Jį išgelbėjo tai, kad pro šalį ėjusiam garažų prižiūrėtojui kilo įtarimų, jog pastato, kuris nėra naudojamas, durys praviros. Vyras nuėjo pas kaimyną, buvusį pareigūną, kuris iškvietė policininkus. Šie ir išgelbėjo verslininką. Tuomet esą ir nuskambėjo, kad vienas nulaikytųjų yra A. Petkauskas.

Nuo 2000 metų balandžio 7 dienos iki šios bylos nagrinėjimo verslininka ne kartą buvo apklaustas.

Parodė nuotrauką

Duodamas parodymus jis tvirtino, jog kai įėjo į barą, matė, kad jame yra S. Velečka, kuris paskui neva jį sekė. Verslininkas jį atpažino per policijoje surengtą atpažinimo procedūrą.

Tačiau po kurio laiko nukentėjusysis parodymus pakeitė. Jis tvirtino, kad galėjo apsirikti ir nėra įsitikinęs, kad tarp jo užpuolikų tikrai buvo S. Velečka ir A. Petkauskas.

„Duodamas visus parodymus sakiau tiesą. Tąkart, kai pasakiau, kad nesu įsitikinęs, jog S. Velečka dalyvavo mano užpuolime, jau buvau supratęs, kad užpuolikai žino visą tyrimo eigą. Pareigūnai iš mano papasakotų detalių sudėliojo mozaiką. Prieš atpažinimo procedūrą man kelis kartus buvo parodyta S. Velečkos nuotrauka, kad jį tikrai atpažinčiau. Jei nuotrauka man nebūtų buvusi parodyta, jo tikrai nebūčiau atpažinęs“, - mįslingai kalbėjo verslininkas.

„Nežinau, kaip įvertinti man padarytą žalą. Beveik 15 metų taip gyvenu, taip gyvena mano šeima. Kažkas naudojasi manimi, o aš noriu ramybės. Nepažįstu tų žvaigždžių, kurios šioje salėje sėdi už grotų, ir nenoriu pažinoti. Žinau tik tiek, kad niekada nemelavau“, - pabrėžė verslininkas.

Prisiminė po 13 metų

Teisme liudijo ir tuo metu baro „Formulė 1“ administratoriumi dirbęs Igoris Dimitrenka. Teisėjas pagarsino jo parodymus, duotus 2000 metų balandį. Tąkart vyras aiškino, kad balandžio 7 dieną bare neįvyko nieko išskirtinio, o apie įvykį, kai buvo užpultas iš baro išėjęs žmogus, jis sužinojo tik iš policijos.

Tačiau apklausiamas 2013 metais, jis tyrėjams jau nurodė, kad 2000 metų balandžio 7 dieną bare lankėsi Agurkas. „Su tyrėju atkūrinėjome įvykius, jis parodė nuotraukas. Tada prisiminiau, kad tą dieną į barą trumpam tikrai buvo užsukęs Agurkas. Jo veidas labai išskirtinis, todėl ir įsidėmėjau. Be to, Kaune dirbau apsauginiu ne vienoje pasilinksminimo įstaigoje, tad Agurką ne kartą mačiau“, - tikino liudytojas.

Tokie jo žodžiai ir įsiutino S. Velečką. „Man atrodo, kad tamsta esate melagis. Čia viskas vyksta į vienus vartus“, - savo nuomonę garsiai išsakė kaltinamasis, o kai liudytojas praėjo pro už grotų sėdintį Agurką, šis dar pridūrė: „Auka tu“.

Kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis teisėjų kolegijos paprašė kaltinamąjį S. Velečką pašalinti iš teismo salės, nes jis trukdo procesui, mat įžeidinėja ir baugina jo dalyvius.

Pareigūnams siūlė kyšį

Teisme liudijo ir policijos pareigūnai, kurie iš garažo išlaisvino verslininką. Budėtojai sulaukė skambučio, jog kažkas plėšia garažus, todėl nuvyko į nurodytą vietą.

„Kai atvykome, garažo durys buvo praviros. Viduje buvo trys jaunuoliai ir vienas surištas vyras, kuriam ant galvos buvo užmaukšlinta kepurė. Vaikinų pareikalavome atsistoti prie sienos, bet jie nepakluso, mums pasipriešino. Du pabėgo, o vieną pavyko sulaikyti, bet dabar tikrai neprisimename, kaip jis prisistatė“, - kone identiškus parodymus davė pareigūnai Sigitas Stankevičius ir Algis Narmontavičius.

Teisėjas paviešino jų 2000 metų balandį duotus parodymus. Juose pareigūnai nurodė, jog sulaikytasis prisistatė A. Petkausku. Komisariate pas jį rasta pinigų, mobiliojo ryšio telefonas ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas Dariaus Petkausko vardu.

„Kai sulaikytąjį vežėme į komisariatą, jis pasiūlė susitarti. Siūlė pinigų ir mobilųjį telefoną, kad išsiskirtume ir nebūtume vieni kitų matę“, - pripažino policininkai, kyšiu nesusigundę.

Jų teigimu, surištas vyras buvo labai išsigandęs. Jis tikino, kad šiuo metu yra apvaginėjamas jo butas. „Jis taip ir pasakė, kad jei nebūtume atvažiavę, užpuolikai būtų apvogę jo butą, o jį užvertę“, - teigė S. Stankevičius.

Vos nepridėjo į kelnes

Verslininko užpuolimą organizavę asmenys pasistengė, kad pagrobti pinigai verslininkui netrukus būtų grąžinti. Į pagalbą jie pasitelkė Lietuvos vandensvydžio rinktinės narius, nes ir pats nukentėjusysis buvo vandensvydininkas.

„Pažįstami esame su Kęstu Liukaičiu. Jis man paskambino, prisimenu buvo išeiginė diena. Pasakė, kad vienam vandensvydininkui reikia grąžinti skolą. Du kartus paklausiau, ar reikia grąžinti, o ne paimti. Kęstas patvirtino, kad pinigus reikia atiduoti. Tada ėmiau ieškoti, kaip rasti tą vandensvydininką, kaip prie jo prieiti“, - dėstė Lietuvos vandensvydininkų rinktinėje žaidęs Valdas Zaremba.

Jis paskambino jaunesnės kartos rinktinės nariui Rimvydui Šimanskui. Jis pažinojo nukentėjusįjį, todėl R. Šimanskui ir buvo patikėta verslininkui perduoti pinigus.

„Žinojau, kad turiu grąžinti skolą. Jam paskambinau sutarėme, kada galiu atvažiuoti. Automobilyje buvome aš, Valdas ir K. Liukaitis. Prisimenu, kad pastarasis buvo piktas, sakė, kad kažkas prisidirbo, o dabar jis turi važinėti ir gelbėti tuos asilus. Kai nuėjau pas tą vyrą ir atidaviau pinigus, pasakiau, kad jis kažko neatpažintų policijoje, nes manęs buvo paprašyta taip pasakyti“, - teisme liudijo R. Šimanskas.

Kai įvyko pinigų perdavimas, verslininko bute, kitame kambaryje, budėjo policijos pareigūnai.

„Kai grįžo Rimvydas, po kelių akimirkų pasirodė ir pareigūnai. Labai tiksliai prisimenu, kad čiut į kelnes nepridėjau, kai man įrėmė pistoletą. Pirmą kartą tai patyriau“, - daugiau nei 14 metų senumo įvykius labai gerai prisiminė V. Zaremba.

K. Liukaitis teisme neneigė, kad V. Zarembai perdavė pinigus, kuriuos reikėjo grąžinti nukentėjusiajam.„Galvojau, kad padarysiu gerą darbą“, - tvirtino kaltinamasis.

Dar po kurio laiko verslininkas. savo pašto dėžutėje rado ir pagrobtus dokumentus.

Kvies 80 liudytojų

Vadinamoji „Agurkinių gaujos“ byla, kaip prognozuojama, bus nagrinėjama metus. Baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 13 gaujos narių. Aštuoni jų suimti. Dar vienas suimtas, tačiau atskirai nuo kitų gaujos narių atvedamas bei saugomas asmuo yra klaipėdietis – samdomas žudikas.

Kitiems teisiamiesiems taikomos lengvesnės kardomosios priemonės.

Didžioji dalis gaujos narių – kauniečiai. Šioje byloje jie kaltinami 11 nusikaltimų. Tarp jų – organizuoto susivienijimo veikla, viso arsenalo ginklų įgijimas, laikymas, gabenimas bei naudojimas, žmogaus kankinimas siekiant išgauti, kur jis laiko pinigus, vagystė iš jo būsto, pasikėsinimas į kito asmens gyvybę, žmogžudystė bei didelio kiekio narkotikų gabenimas ir platinimas.

Kaltinime teigiama, kad gaujos nariais buvo tapę apie 20 asmenų, dalis jų buvo nuteisti kitose valstybėse, keli pasislėpė, keli jau mirę.

Dar bent 32 asmenys yra dalyvavę vykdant nusikaltimus, bet gaujai nepriskiriami. Paliudyti byloje ketinama kviesti per 80 žmonių.

Kitas posėdis numatytas lapkričio 25 dieną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)