„N. Venckienė buvo užsiminusi, kad teisme yra tokių žmonių, kurie yra ne tos pakraipos“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama Kauno žudynių byla, sakė A. Milinis.

Teisėjai toliau tęsė bylos, kurioje kaltinimai kurstymu ir padėjimu žudyti pateikti Raimundui Ivanauskui ir Eglei Barauskaitei, nagrinėjimą. Į teismo posėdį teisėjai buvo iškvietę dešimt liudytojų, tačiau atvyko tik du. Teismas nesulaukė ir nužudymu įtariamo D. Kedžio sesers dabar jau buvusio sutuoktinio Aido Venckaus.

Tuo metu buvęs N. Venckienės vadovas, buvęs Kauno apygardos teismo vadovas A. Milinis pasakojo, kad nors po Kauno žudynių praėjo 5 metai, tačiau jo šeima iki šiol gyvena kaip ant adatų.

„Man Mindaugas Žalimas (slaptasis policijos informatorius – aut. past.) pasakė, kad esu vienas iš tų, kuriuos Drąsius ruošėsi nušauti – man tai buvo labai netikėta, nes mane su N. Venckiene siejo tik darbiniai santykiai, jie buvo normalūs“, – kalbėjo A. Milinis.

Jis prisiminė, kad po žudynių prie namų buvo padėti gedulo gėlių krepšeliai, pripilstyta kečupo, imituojant kraują, o galop nužudytas jo sūnus.

„Ir dabar šeima gauna grasinančius laiškus, kažkaip jau reikėtų baigti vieną kartą – nežinau, ar tie grasinimai nebus įvykdyti“, – sakė A. Milinis.

Buvęs teismo vadovas sakė, kad dar 2009-ųjų vasarą pas jį į kabinetą atėjo N. Venckienė ir pasakė, jog yra „seksualiai prievartaujama jos brolio mergaitė, vilkinamas tyrimas“.

Albertas Milinis
„Aš kreipiuosi pas jus kaip teismo pirmininką, noriu pasakyti, kad yra toks faktas, o tyrimas vilkinamas“, – N. Venckienės žodžius atkartojo A. Milinis.

„Pradžioje buvo kalba apie Andrių Ūsą, o paskui, antrą ar trečią kartą atėjusi N. Venckienė pasakė, kad kitas asmuo, kuris prievartauja jos brolio mergaitę, yra teisėjas J. Furmanavičius – pasakiau, kad tokiu atveju reikia kreiptis į generalinį prokurorą“, – kalbėjo A. Milinis.

Buvęs teismo vadovas sakė, kad apie pokalbį su N. Venckiene pranešė J. Furmanavičiui. „Išgirdęs jis išbalo, sakė, kad yra apkalbamas, nieko nepadarė, tai jis yra pakartojęs ir skyriaus susirinkime prie kitų teisėjų, bet jam pasakiau, kad pakalbėtų su teisėja, bet kiek žinau, pokalbis taip ir neįvyko – jis buvo nužudytas kaip vienas iš pedofilų arba seksualiai išnaudojantis mergaitę“, – sakė liudytojas.

Jo teigimu, N. Venckienė yra sakiusi, kad brolio mergaitė kaip pedofilą „atpažino būtent J. Furmanavičių iš nuotraukos“.

Liudytojo teigimu, nors N. Venckienė užsiminė, kad teisme gali būti ir daugiau pedofilų, tačiau jų konkrečiai nenurodė.

„Po šios istorijos trys mūsų teismo teisėjai parašė pareiškimus ir paprašė neskirti į kolegijas su N. Venckiene – ji man tiesiogiai neįvardijo, kad jie pedofilai, juk yra teisininkė ir puikiai suprato, kas bus, jeigu sunkiu nusikaltimu apkaltinsi, pedofilu pavadinsi“, – tvirtino A. Milinis.

Liudytojas patikino, kad nepažinojo nei Laimutės Stankūnaitės, nei nužudytos jos sesers Violetos Naruševičienės ar Andriaus Ūso. Be to, jis taip pat akcentavo, kad po žudynių daug kam kliuvo, kad N. Venckienės ir J. Furmanavičiaus darbo kabinetai buvo šalia vienas kito, tačiau tai – tik sutapimas. „Kabinetus teisėjai traukė burtų keliu“, – sakė jis.

Teisme taip pat buvo apklausta viešbučio, kuriame žudynių išvakarėse apsigyveno D. Kedys, darbuotoja Donata Zumaraitė. Ji sakė, kad D. Kedys už dviejų parų nakvynę susimokėjo iš karto, bet viešbutyje taip ir nenakvojo – čia paslėpęs paliko telefoną.

Pasak liudytojos, policijos kriminalistai po žudynių D. Kedžio laukė tris paras. „Prie viešbučio buvo surengta pasala, tačiau jis taip ir nepasirodė“, – sakė ji.

Teisme dar nėra apklausti du nukentėjusieji – iki šiol valstybės saugoma L. Stankūnaitė bei nužudytos jos sesers V. Naruševičienės sutuoktinis. Jų apklausos suplanuotos tik spalio viduryje – tikimasi, kad jau tuomet pagaliau bus apklausta L. Stankūnaitė. Jos apklausa vyks nuotoliniu būdu.

Atskleidė, kaip ruošėsi žudynėms

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.

2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.

Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošiasi nužudyti keturis žmones ir ieško bendrininkų, pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas teisme yra sakęs, kad kaltinamieji D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R.Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.

Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus. Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.

Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes.

Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją.

Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.