Tokias aplinkybes ketvirtadienį nustatė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl 28 metų Vilniaus rajono gyventojos Liudmilos Kropos nužudymo.
Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad bejėgiškos būklės moterį nužudė jos 33 metų sugyventinis Rolandas Čižikas. Už tai jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
R. Čižiko byla atskleidė kraupią šeimos dramą – užmušęs savo sugyventinę, vos pusės metukų vaiko motiną, vyras bandė nusikaltimą nuslėpti: melavo, kad jo mylimoji išėjo iš namų ir dingo.
Moters, kuri jau buvo nužudyta, policija net neieškojo, o artimiesiems pareiškė, jog ši yra gyva ir sveika. Ir tik tada, kai viltį praradę artimieji išsikvietė televizijos laidos „TV pagalba“ darbuotojus, ledai pajudėjo – policija prispaudė sugyventinį, kuris atskleidė kraupią tiesą.
Praėjus metams po tragedijos R. Čižikas graužiasi dėl savo poelgio, tačiau dėl to, kas nutiko, kaltę iš dalies verčia ir savo sugyventinei – esą jeigu ne šios girtavimas, tragedijos nebūtų nutikę.
„Labai gailiuosi, kad taip įvyko – taip neturėjo įvykti“, – teisme pareiškė kaltinamasis.
Dingusios moters policija net neieškojo
Apie 3-4 metus su R. Čižiku pragyvenusi L. Kropa buvo nužudyta praėjusių metų gruodžio 22-osios naktį, o jos kūnas užkastas Kalviškių kaimo miške buvo rastas tik gruodžio 31 -ąją. Ekspertai nustatė, kad prieš mirtį jai buvo suduota ne mažiau kaip 40 smūgių į įvairias kūno vietas.
Nužudytosios motina J. Kropa teisme yra pasakojusi, kad išvakarėse į jos namus buvo atvažiavusi dukra su sugyventiniu ir ką tik pusės metukų sulaukusiu vaikeliu. „Dukra buvo išgėrusi, Rolandas irgi išgėrė, o paskui jie išvažiavo į namus – daugiau Liudmilos taip ir nemačiau“, – sakė ji.
Moteris teigė, kad dukra skundėsi, jog sugyventinis vėl prieš ją naudoja smurtą, net parodė mėlynes ant kūno.
„O kitą dieną Rolandas mums paskambino ir klausė, ar nėra Liudmilos, nes ji pabėgo, – pasakojo nukentėjusioji. – Iš karto supratau, kad jeigu jos nėra namuose, reiškia ji yra nužudyta. Jis prieš pusę metų dukrai buvo sakęs, kad ją užmuš – važiuos per mišką, trenks per galvą ir iškasęs duobę ją užkas. Taip ir buvo, bet tada dar nieko nežinojome.“
Moteris sakė, kad ir ji su savo dukromis, ir R. Čižikas ieškojo Liudmilos, net važiavo į mišką – vylėsi, jog ši kur nors galėjo pasiklysti.
„Tada Rolandui liepiau kreiptis į policiją, bet iš jo pareiškimo nepriėmė – dėl dingimo turi kreiptis šeimos nariai, o jie nebuvo susituokę, – pasakojo J. Kropa. – Bet policija Liudmilos net neieškojo! Po kelių dienų mums paskambino iš komisariato ir pasakė, kad paieškos byla yra nutraukta, nes Liudmila yra gyva ir sveika... Jūs įsivaizduokite, mes tuo metu jos visur ieškojome, pergyvenome, o ji sėdi ir košę valgo.“
Artimieji išsikvietė „TV pagalbą“
Policijos pareigūnų žodžiai artimųjų neįtikino – Kalėdinių švenčių metu jie nutarė kreiptis pagalvos į televizijos laidos „TV pagalba“ žurnalistus. „Mes neturėjome kitos išeities – policija juk nieko nedarė ir neieškojo“, – sunkiai ašaras tramdė nukentėjusioji.
Jos teigimu, net ir pasirodžius žurnalistams R. Čižikas neprisipažino, jog žino, kur yra sugyventinė, tačiau jos dingimu susidomėjo policija.
„Mums žmonės sakė, jūs gerai apžiūrėkite Rolando automobilį – dukra nuėjo ir atidarė bagažinę, o joje rado purviną ir suplėšytą Liudmilos striukę, – sakė J. Kropa. – Tai buvo ta pati striukė, su kuria ji dingo tą vakarą. Bet Rolandas vis tiek laikėsi savo žodžių – vaikščiojo po kiemą ir nieko nesakė. Kiek kartų jo prašėme, pasakyk, kur kūnas, leisk mums ją palaidoti, bet jis tylėdavo.“
Kad jos dukra yra nužudyta, moteris sužinojo tik Naujųjų metų išvakarėse, kai kitai jos dukrai telefonu paskambino policijos pareigūnai.
„Mus jau tada kamavo nuojauta, kad Rolandas Liudmilos užkasti važiavo kartu su savo sūneliu – vaiko kombinezonas buvo visas purvinas“, – prisipažino ji.
Tokie moters nuogąstavimai pasitvirtino – R. Čižikas teisme prisipažino, kad tuo metu, kai kasė duobę, o paskui į ją įvertė ir sėdimoje pozoje užkasė savo sugyventinę, vaikas buvo šalia. „Jį palikau automobilyje“, – sakė nužudymu kaltinamas vyras.
Šalta kaip ledas
R. Čižikas teigė, kad tą vakarą, kai grįžo iš sugyventinės motinos, nesusivaldė ir padarė tai, dėl ko gailėsis visą likusį gyvenimą.
„Grįžtant namo Liudmilai priekaištavau dėl gėrimo, nes ji labai dažnai girtaudavo, o kai atvažiavome iki namų, ji lipdama iš automobilio neišlaikė vaiko ir jis iškrito iš rankų ant žemės, – sakė kaltinamasis. – Nesusivaldžiau ir jai trenkiau, spyriau, bet tikrai ne keturiasdešimt kartų... Vaiką nunešiau į namus, o kai grįžau atgal prie automobilio, Liudmila gulėjo toje pačioje vietoje. Ji buvo jau be sąmonės, todėl ją paėmęs už rankų nutempiau į namus, palikau vonioje – dar užpyliau vandens ant galvos. Galvojau išsiblaivys.“
Vyras sakė, kad palikęs sugyventinę pamaitino kūdikį ir laukė, kol šis užmigs.
„Bet taip pats užmigau – atsibudau tik apie 4 val., – tęsė pasakojimą R. Čižikas. – Nuėjau į vonią, Liudmila jau buvo negyva – šalta kaip ledas. Labai išsigandau. Pirma į galvą šovusi mintis buvo ta, kad ją reikia paslėpti, todėl ją nutempiau iki automobilio ir įkėliau į bagažinę. Čia ją ir palikau.“
Tuo metu lauke buvo apie 4 laipsnius šalčio.
Laukė, kol atsibus vaikas
R. Čižikas sakė, kad kelias valandas laukė, kol atsibus sūnus – tuo metu jis jau buvo nutaręs, jog sugyventinę nuveš į mišką ir užkas.
„Kai sūnus atsibudo, jį pamaitinau ir išvažiavome, – drebančiu balsu kalbėjo vyras. – Miške iškasiau maždaug metro gylio duobę, į ją įstūmiau Liudmilą ir užkasiau... O paskui pranešiau artimiesiems, kad ji pabėgo.“
Kaltinamasis teigė, kad neturėjo tikslo nužudyti sugyventinę. „Prie automobilio jai trenkiau, nes ji nejautė jokios atsakomybės prieš savo vaiką, juk jis dar toks mažas buvo“, – sakė R. Čižikas, pažymėjęs, kad jo sugyventinė niekur nedirbo, tačiau alkoholinių gėrimų jai parūpindavo jos motina, seserys. Kartais alkoholio nupirkdavo ir jis pats.
Veidas – kaip mėsos gabalas
Mažamečiu šiuo metu rūpinasi Vilniuje gyvenantis R. Čižiko brolis su žmona.
L. Kropa turėjo dar vieną vaiką, bet šis augo su jos pirmuoju vyru – po skyrybų jiedu taip sutarė.
Nužudytosios seserys Edita ir Natalija teisme pasakojo, kad R. Čižikas išgėręs būdavo agresyvus.
„Jie pastaruoju metu abu daug gėrė, jis ją mušdavo, sesuo rodė mėlynes – sakiau, palik tu jį, bet ji nesutikdavo, sakė, jog negali, nes Rolandą myli“, – sakė E. Kropa.
„Kiek atvažiuodavo, ji vis būdavo sumušta ir sumušta, ne kartą kvietė policiją, bet kai pareigūnai atvažiuodavo, prašydavo jo neišvežti“, – sakė nužudytosios motina.
Ji sakė, kad jos nužudytos dukters veidas atrodė kaip „mėsos gabalas“. „Ją atpažinau tik iš priekinių dantų – ji ir prieš tai buvo sumušta, jos veidas buvo toks pats, kaip iškasė iš po žemių“, – kalbėjo J. Kropa.
R. Čižiką teisme užstojo kaimo, kuriame jis gyveno su sugyventine, gyventojai – kaltinamąjį ginančiam advokatui Sigitui Gedvilui žmonės pateikė raštą, kuriame prašė neskirti labai griežtos bausmės nužudymu kaltinamam kaimynui.
37 pasirašę gyventojai savo rašte teismui teigia, kad L. Kropa kaltinamąjį išvedė iš kantrybės – esą ji visuomet girtaudavo, nesirūpino savo vaiku, užgauliodavo kaimynus. Anot jų, nužudytoji R. Čižikui grasindavo, kad išveš ir paslėps jų vaiką.
„Rolandas to labai bijojo“, – žmonės rašė, kad R. Čižikas visada buvo ramaus būdo, svajojo apie darnią šeimą, visais būdais bandė pakeisti savo sugyventinės būdą.
„Mes tarpininkaujame dėl švelnesnės bausmės R. Čižikui, nes jis nėra nepataisomas žudikas, o tiesiog žmogus, L. Kropos valia įspaustas į labai sudėtingą gyvenimišką situaciją“, – rašė kaimo gyventojai.