Byloje nustatyta, kad moterys, norėdamos nežymiai sužaloti ir įbauginti nukentėjusiąją, organizavo bei parengė nusikaltimo planą. Realizuodamos savo sumanymus jos 2013 m. pradžioje susitiko su nuteistuoju, kurį sukurstė rasti asmenų, galinčių už atlygį sumušti nukentėjusiąją bei nupjauti jos naudojamo automobilio stabdžių žarneles, praneša Klaipėdos apygardos teismas.
Tą pačią dieną jis paprašė vieno vyriškio už 1000 Lt įvykdyti moterų įgeidį – sumušti nukentėjusiąją, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, o pats naktį peiliu perpjovė minėto automobilio priekinę stabdžių žarnelę. Kitą dieną nuteistasis, toliau elgdamasis pagal moterų nurodymą, pakartotinai paprašė to paties asmens atlikti minėtus veiksmus. Tačiau pastarasis atsisakė įgyvendinti šį prašymą ir klaipėdietė nebuvo sužalota.
Nepavykus pasiekti norimo tikslo, nusikaltimo sumanytojos dar kartą sutarė su nuteistuoju, kad jis suras žmones, kurie už 300 Eur sumuš nukentėjusiąją. Šis moterų noras taip pat nebuvo įgyvendintas, kadangi vyriškį dar prieš susitikimą sulaikė policijos pareigūnai, su kuriais jis nusprendė bendradarbiauti, ir į pokalbį dėl moters sužalojimo atvyko turėdamas garso įrašymo aparatūrą.
Teisiamajame posėdyje vyras patvirtino minėtas aplinkybes ir savo kaltę pripažino. Nuteistosios joms pareikštus kaltinimus neigė. Pasak jų, sužaloti moters neplanavo, o norėjo tik pasekti pastarosios vyrą, kadangi jis dažnai neatvykdavo į teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjama kita šių asmenų byla. Mama ir dukra tvirtino, kad nusikaltimus sumanė joms padėti pasisiūlęs nuteistasis.
Teismo nuomone, tokių moterų teiginių negalima laikyti objektyviais, nes jie prieštarauja kaltę pripažinusių bei kitų apklaustųjų parodymams, iš kurių matyti, kad nuteistosios norėjo nesunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.
Pažymėtina, kad ši byla yra išskirtinė tuo, jog nuteistiesiems pareikšti kaltinimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nutrūko esant pasikėsinimo stadijai ir jokių pasekmių neatsirado. Nustatyta, kad perpjovus stabdžių žarnelę nukentėjusiosios vairuojamo automobilio stabdžiai nebuvo iki galo sugadinti ir šią transporto priemonę ji eksploatavo, o pastebėjusi stabdžių defektą lėtai nuvairavo iki autoserviso. Teismas nurodė, kad grėsmės pašalinių asmenų gyvybei grindžiamos tik teorinėmis prielaidomis, kadangi nuteistosios nesuvokė, kad savo veiksmais gali sukelti pavojų dar ir kitiems žmonėms, o vienos stabdžių žarnelės nupjovimas negali būti vertinamas kaip organizavimas ir pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti kitų asmenų sveikatą pavojingu būdu.
Be to, garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp nuteistųjų patvirtina, kad mama su dukra siekė įbauginti tik minėtą moterį, jai iš pradžių padarant nežymų, o po to ir vidutinį sveikatos sužalojimą.
Skiriant bausmes atsižvelgta į tai, kad nuteistasis visiškai pripažino jam pareikštus kaltinimus, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimo dalyvius, tačiau jis buvo teistas tris kartus, teistumai neišnykę. Moterims bausmės paskirtos įvertinus, kad jos nusikalto pirmą kartą, viena iš jų yra neįgali, kita augina mažamečius vaikus. Taip pat teismas atsižvelgė į kiekvieno bendrininko veiksmus nusikaltimų metu. Dėl šių aplinkybių asmenys nuteisti skirtingo dydžio laisvės apribojimo bausmėmis.
Už nežymų sveikatos sutrikdymą, kito žmogaus kurstymą padaryti nusikaltimą, o nuteistosioms – už jo organizavimą, vyrui skirtas 6 mėn., vyresniajai moteriai – 1 m. ir 3 mėn., jos dukrai – 9 mėn. laisvės apribojimas. Vyriškis įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o moterims dėl tarp jų ir nukentėjusiųjų esančių itin įtemptų santykių, šeiminio konflikto, vyraujančios neapykantos uždrausta bendrauti su sutuoktinių pora.
Nukentėjusieji žmona ir vyras buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinkamai 2896,2 Eur ir 10000 Eur. Byloje pripažinta, kad dėl planuotų ir padarytų nusikaltimų žmonės patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinę depresiją, šoką ir nemigą, kurie sukėlė sveikatos sutrikimus. Teismo manymu, sutuoktiniai turi teisę į tokios žalos kompensavimą, tačiau kyla abejonių, ar nurodytos sumos atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus prašomus pinigus būtų nutolta nuo panašiose bylose teismų formuojamos praktikos. Iš dalies tenkinus sutuoktinių civilinius ieškinius nuteistieji moteriai turės atlyginti 1000 Eur, o jos vyrui – 500 Eur neturtinę žalą.
Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.