1996 metais G. Čiapas "Tauro" bankui perleido reikalavimo teises dėl skolos grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo iš bendrovių "Verpstas", "Sparta", "Vilniaus vingis", "Lietuvos Eltika" ir individualios Vytauto Sadausko įmonės "Savy".
Visi šie LVKB klientai buvo mokūs ir be didelių sutrikimų mokėjo palūkanas bei grąžino skolas. Visi jie, išskyrus "Verpstą", neprieštaravo, kad jų skolos būtų perduotos "Tauro" bankui, nes jo prezidentas Genadijus Konopliovas žadėjo sumažinti palūkanas.
Mainais iš "Tauro" banko LVKB perėmė absoliučiai beviltiškas skolas. Tokiu būdu, iš LVKB negrįžtamai buvo pradanginta 6,66 milijonų litų.
1997 metais Valstybės kontrolės Kvotos skyrius atliko tyrimą, ir už šį nusikaltimą G. Čiapui buvo iškelta baudžiamojo byla dėl aplaidumo darbe.
Bylos tyrimas truko ilgai, nes kvotėjai negalėjo nustatyti G. Čiapo buvimo vietos, todėl tyrimą buvo apskritai nutraukę.
G. Čiapo teismas turėjo prasidėti 1998 metų rugpjūtį. Tačiau tada teisiamasis dėl ligos neatvyko į posėdį. Po to G. Čiapas daug kartų neatvykdavo į teismo posėdžius dėl įvairių ligų.
Bylą nagrinėjusi teisėja Janina Bublienė pernai rudenį teismo posėdį atidėjo nenustatytam laikui, nes perėjo dirbti į kitą darbą.
Atsakydamas į Seimo kanclerio Jurgio Razmos paklausimą apie bylą, generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia pripažino, kad ji buvo akivaizdžiai vilkinama.
Teisme J. Čiapas tikino, kad jis visai pasitikėjo "Tauro" banko prezidentu G. Konopliovu, todėl neanalizavo nei perduodamų, nei perimamų paskolų ir neprašė to padaryti jo administruojamo banko specialistų. Jis taip pat teigė nežinojęs, kad būdamas laikinuoju administratoriumi apskritai neturėjo teisės atlikti tokias finansines operacijas. Teismas jo veiką kvalifikavo kaip aplaidumą ir pritaikė Amnestijos įstatymą.