Kol nuosprendis įsiteisės, J. E. Petraitis liks laisvėje, tačiau kiekvieną ketvirtadienį privalės registruotis policijoje.
Teismas nusprendė verslininką pripažinti kaltu dėl 1,8 mln. litų vertės netikro vekselio realizavimo sukčiavimo būdu, tačiau išteisino dėl kontrabandos, kai per Lietuvos sieną gabeno antikvarines vertybes.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl vekselio suklastojimo teisėjas Artūras Pažarskis rėmėsi nukentėjusiojo dano parodymais, o atmetė J. E. Petraičio liudijimą, kad užsienietis jam esą buvo skolingas.
Išteisindamas J. E. Petraitį dėl kontrabandos teisėjas pažymėjo, kad kaltinamasis neigė savo kaltę, jog skulptūrą „Prisikėlęs kristus“ įsigijo iš kunigo Ričardo Mikutavičiaus. Pasak teismo, galima daryti, kad verslininkas tik sumokėjo pinigus už skulptūrą, tačiau ją įsigijo nukentėjusiuoju dėl sukčiavimo pripažintas užsienietis. Kadangi įrodymų pritrūko J. E. Petraičio kaltei įrodyti, jis buvo išteisintas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas pabrėžė, kad už sukčiavimą baudžiamasis įstatymas numato tik realų laisvės atėmimą iki 8 metų.
J. E. Petraitis po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams teigė, kad jį skųs apeliacine tvarka ir pareiškė užuojautą visiems Lietuvos žmonėms.
„Norėčiau pareikšti užuojautą visiems kitiems žmonėms Lietuvoje, kurie irgi yra patyrę tokią nuoskaudą – valstybė juos yra nuskriaudusi, – po posėdžio sakė J. E. Petraitis. – Čia yra mūsų visuomenės nelaimė, žmogus negali apsisaugoti, jeigu kitas žmogus jam parašo vekselį kaip garantą už perduotus pinigus. Mes visi gyvename Lietuvoje, esame bendrame katile ir visi turime kentėti – jūs patys žinote, kas dabar vyksta, mes visi savotiškai kenčiame ir mes kovosime“.
Verslininkas neigė, kad padarė kokį nors nusikaltimą ir tikino, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas esą greičiausiai neįsigilino į visas aplinkybes.
„Žinoma, yra smūgis, kiti tie, kurie yra nukentėję – aš už jus, užuojauta“, – sakė jis ir patikino, jog neketina daugiau grįžti į politiką ir siekti prezidento posto. „Politikos esu seniai atsisakęs, nes tai – beviltiška“, – kalbėjo nuteistasis.
Kaltinimus atkakliai neigė
Prokurorai 53 metų J. E. Petraitį kaltino tuo, kad neturėdamas leidimo bei nepateikęs muitinės kontrolei jis per Lietuvos Respublikos sieną gabeno didelės vertės antikvarinį daiktą, atlikdamas kontrabandą stambiu mastu, bei pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių ir jį realizavo.
Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad siekdamas neteisėtai išgabenti iš Lietuvos, J. E. Petraitis 2000 metais, laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki 3 d., iš kunigo R. Mikutavičiaus sesers nusipirko XVI a. medinę antikvarinę skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“. Ją laikė savo bute Vilniuje, o vėliau išgabeno negavęs būtino Kultūros paveldo departamento leidimo.
Skulptūra buvo išgabenta į Kopenhagą, vėliau ji atsidūrė Gioteborge (Švedija) ir atiteko J. E. Petraičio iš anksto surastam pirkėjui, tos šalies piliečiui, stambiam prekiautojui persiškais kilimais.
Po kurio laiko „Prisikėlęs Kristus“ vėl grįžo į Daniją. Skulptūra, nurodžius legalų įsigijimo pagrindą, buvo pateikta vieniems didžiausių šioje šalyje veikiančių aukciono namų „Bruun Rasmussen“. Kone 500 metų senumo 83 cm aukščio medinę skulptūrą, anksčiau priklausiusią prieš 13 metų nužudytam kunigui R. Mikutavičiui, aukcione legaliai įsigijo Austrijos pilietis.
J. E. Petraitis taip pat buvo kaltinamas pagaminęs netikrą didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 1,8 mln. litų sumai – bei jį realizavęs.
Siekdamas įgyti teisę į svetimus pinigus, turėdamas savo verslo partnerio Danijos piliečio A. B. pasirašytų tuščių popieriaus lapų, verslo partneriui apie tai nenutuokiant, J. E. Petraitis ant vieno iš šių lapų pagamino netikrą paprastąjį vekselį. Nors puikiai žinojo, jog danas nėra jam įsiskolinęs. Pastarasis lietuvio verslininko prašymu, pasitikėdamas juo, pasirašė ant tuščių lapų. Ant vieno iš jų su A. B. parašu buvo atspausdintas tikrovės neatitinkantis paprastojo vekselio tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.
J. E. Petraitis pasirašė šį vekselį kaip kreditorius, tuo patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pateikė jį pasirašyti jo tikslų nežinančiai žmonos seseriai. Šį netikrą vertybinį popierių 1,8 mln. sumai 2008-ųjų sausį verslininkas pateikė notarei vykdomajam įrašui gauti, o kitą dieną – antstolei išieškoti pagal vykdomąjį įrašą.
Atlikus kratą J. E.Petraičio bute buvo rasta tuščių lapų su A. B. parašais.
Nė dėl vieno jam inkriminuoto nusikaltimo J. E. Petraitis kaltu neprisipažino.
J. E. Petraitis yra nesėkmingai kandidatavęs į Lietuvos prezidento postą. Jis nuo seno žinomas mūsų šalies teisėsaugininkams. 2005 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tyrę ikonų kontrabandos bylą, J. E. Petraitį buvo uždarę į areštinę, bet jo kaltės įrodyti nepavyko, jis byloje liko liudytoju. O 2009-iais buvęs kandidatas į prezidento postą buvo teisiamas už 17 litų vertės marškinių vagystę iš padevėtų drabužių parduotuvės „Humana“.