Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkaus nusikaltimo - nužudymo visuomenei pavojingu būdu, dėl gaisro, kurio metu žuvo 6 žmonės.

Sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą priėmė Vilniaus apygardos ONKT skyriaus prokuroras. Jis įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu pavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.
Ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas po to, kai 2007-ųjų kovo 11 d., apie 5.20 val., daugiabučiame name, esančiame Žirmūnų g. 93, Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu žuvo 6 žmonės ir 22 buvo sužeisti.

Tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 132 str. 2 d., dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Vėliau tyrimas buvo tęsiamas pagal BK 129 str. 2 d. 7., dėl nužudymo visuomenei pavojingu būdu.

Pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo sudaryta tyrimo grupė, į kurios sudėtį įtraukti policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Ilgą laiką ikiteisminis tyrimas nepajudėjo iš mirties taško, o Žirmūnų g. 93 name dar ne vieną kartą kilo gaisrai.

Pareigūnams tik 2014 metų gruodžio mėn. pradžioje, po „eilinio“ gaisro pavyko nustatyti galimą įtariamąjį. Atkreiptinas dėmesys, jog patys namo gyventojai buvo iniciatyvūs ir suinteresuoti apsaugoti save bei savo turtą. Daugiabučio gyventojai įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, kurios užfiksavo galimą padegėją ir įsiplieskusį gaisrą. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes buvo identifikuotas asmuo, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų. Paaiškėjo, jog tai to paties namo gyventojas A. D., kuris iki „didžiojo“ gaisro, taip namo gyventojai įvardina gaisrą, nusinešusį 6 asmenų gyvybes, buvo atsikraustęs tik prieš metus.

A. D. pareiškus įtarimą dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, įtariamojo apklausos metu buvo gauta duomenų, kad 2007-ųjų kovo 11 d. jis tyčia tame pačiame name - Žirmūnų g. 93 sukėlė gaisrą, kurio metu žuvo 6 žmonės, 22 gyventojai traumuoti (beveik visi apsinuodiję dūmais), iš jų 9 vaikai iki 18 metų amžiaus. Įtariamajam A. D. teismas paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, kurią įtariamasis ne vieną kartą skundė aukštesniam teismui. Tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo įtariamąjį paleisti į laisvę.

Šis gaisras apnuogino opias daugiabučių gyvenamųjų namų problemas. Pareigūnai, tyrę gaisro priežastis, atliko gyvenamojo namo priešgaisrinį techninį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad atsarginiai evakuaciniai išėjimai nėra pasiekiami, tai yra: atitverti papildomomis durimis, pristatyta nenaudojamų daiktų, padarytos sandėliavimo patalpos, atsarginiai išėjimai užrakinti ir kita. Gyventojų evakuacija buvo galima tik per vieną uždūmintą laiptinę, kurioje neužteko vietos didesniam žmonių judėjimui.

Policijos pareigūnams sutelkus visą dėmesį ir pastangas į šį tyrimą, atlikus daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo nustatyta, kad A. D. galimai įvykdė daugiau analogiškų nusikaltimų. Atlikus 1997-2003 metais kilusių gaisrų analizę Gelgaudiškio sen., Šakių raj., buvo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu, kai tuo metu ten gyveno A. D., buvo kilę apie dvidešimt gaisrų, kurių visų padegimų pobūdis yra labai panašus, buvo padegti tik gyvenamieji namai, kuriuose niekas negyveno arba ūkiniai pastatai. Gaisrai kildavo tamsiu paros metu, o Gelgaudiškio sodų bendrijoje sodų nameliai buvo padegami vakare, tuo metu kai A. D. grįždavo per sodų bendriją vedančiu keliu iš darbo.

Apklaustas ne vienas Gelgaudiškio sen. gyventojas nurodė, jog įtaria, kad būtent A. D. sukėlė visus gaisrus, o pastarajam nuo 2003 metų pradėjus uždarbiauti Vilniuje gaisrai liovėsi. Tačiau šie ikiteisminiai tyrimai, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko milžinišką darbą, bylos tyrimo metu liudytojais buvo apklausta beveik pusketvirto šimto asmenų, dauguma jų buvę bei esami Žirmūnų g. 93 namo gyventojai, 64 asmenys dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos pripažinti nukentėjusiais, taip pat asmenys yra informuoti dėl civilinių ieškinių pateikimo patirtai materialinei žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią sudaro 15 bylos tomų, perduota Vilniaus apygardos teismui ir šiuo metu vyksta teisminis šios bylos nagrinėjimas.

Už labiausiai patikusį tyrimą DELFI skaitytojai galės balsuoti nuo spalio 18 d. Daugiausiai skaitytojų balsų surinkusios bylos tyrėjams – visuomenės išrinktiems metų sekliams – DELFI įteiks prizą spalio pabaigoje minint Kriminalinės policijos dieną.