Nors, pasak avarijoje nukentėjusio vyro artimųjų, Tauragės medikai, neįžvelgę jokių rimtų sužalojimų, jam pasiūlė eiti namo, Klaipėdos ligoninėje paaiškėjo, kad senolio būklė sunki. Šiuo metu A.Ulinskas gydomas reanimacijoje.

Susidūrė kaktomuša

Spalio 28-ąją, apie pusę dvylikos, Bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad Lylavėnų kaime (Mažonų sen.) sunkvežimis susidūrė su lengvuoju automobiliu. Į eismo įvykį pateko sunkvežimis „Scania“ ir lengvasis automobilis „Audi 80“. Žvyrkelyje automobiliai susidūrė kaktomuša. Lengvajame automobilyje liko prispaustas 82 metų vairuotojas. Iš automobilio jį ištraukė ugniagesiai gelbėtojai. Išvaduotas sužeistasis išvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu.

Eismo įvykiai, į kuriuos pakliūva pagyvenę žmonės, neretai sukelia diskusijų, ar sulaukusieji garbaus amžiaus gali vairuoti automobilį.

– Tėvas buvo sveikas, žvalus ir „zgrebnas“ senukas. Kitas jaunas taip nevairuoja, kaip jis, – korespondentei pasakojo A.Ulinsko vaikai Romas ir Laima.

A.Ulinskas užaugino devynis vaikus.

Sveikas ir gali eiti namo?

Kaip pasakojo į redakciją kreipęsi avarijoje sužaloto A.Ulinsko vaikai, greitąja į ligoninę atvežto jų tėvo būkle niekas nesusidomėjo.

– Avarija įvyko pusę dvylikos, tėvas netrukus atsidūrė ligoninėje, tačiau net ir 17 valandą jis dar tebebuvo Priėmimo skyriuje. Žinote, po avarijos pirmiausia paima kraują – tikrina, ar vairuotojas negirtas. Ir viskas, daugiau niekam niekas neįdomu, – pasakojo į redakciją užsukęs R.Ulinskas su seserimi. – Jo net dorai neapžiūrėjo – medikai net nepamatė, kad sužalota jo ranka, kad lūžusi ar sutraiškyta koja. Apžiūrėjo tik iki pusės, susiuvo žaizdą ausyje, padarė nuotrauką, pasakė, kad lūžių nėra, ir pasiūlė eiti namo. Tėvą apžiūrėjo gydytojas Ramutis Stelmokas.

Pasakodama apie tą baisią dieną, sužeistojo dukra Laima sunkiai tramdė ašaras. Ji atskubėjo į nelaimės vietą ir matė visą situaciją, matė, kaip tėvas buvo prispaustas automobilyje, kaip ugniagesiai jį traukė. Todėl moteriai nesuprantama, kodėl sunkiai sužalotą žmogų medikai apžiūrėjo taip atmestinai.

– Vis laukėme, kada galų gale jis bus atidžiai apžiūrėtas ir įvertinta jo būklė. Tačiau laikas ėjo, o niekas nieko nedarė. Tėvas dejuoja, kad jam skauda galvą, pykina, o mums liepia jį vežtis namo. Nesuvokiama, – pasakojo Laima.

R.Ulinskas pasakojo, kad belaukdamas ligoninės Priėmimo skyriuje pats išsikvietė otorinolaringologą Rūtenį Paulauską, nes jį pažįsta asmeniškai. Jis išvalė pilną kraujo sužeistojo ausį, apžiūrėjo sužalotą gerklę. Artimieji jam labai dėkingi.

Būklė sunki

Nesulaukdami realios pagalbos, trūkus kantrybei sužeistojo artimieji nuskubėjo pas ligoninės direktorių Irmantą Mockų. Šis, tiesa, neliko abejingas sužeistojo giminaičių ašaroms – tuoj pat atskubėjo į Priėmimo skyrių. Tada senolis ligoninėje buvo paliktas stebėti per naktį. Buvo iškviestas gydytojas Vytautas Sakalauskas, jis irgi apžiūrėjo sužeistąjį.

Ir kitą dieną direktorius pasirūpino, kad A.Ulinskas būtų paguldytas į Traumatologijos skyrių. Ten jis pragulėjo dar vieną naktį.

– Kitą dieną gydytojas R.Stelmokas, matyt, direktoriaus paspaustas, paklausė, gal norime vežti tėvą į Klaipėdos universitetinę ligoninę, – tolesnę įvykių eigą nupasakojo sužeistojo sūnus. – Ten iškart rado daugybę sužalojimų: trūkęs kaklo slankstelis, lūžę abiejų pusių šonkauliai, lūžusi koja. Be to, prasidėjęs abiejų plaučių uždegimas.

Šiuo metu A.Ulinskas gydomas Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje. Jo būklė, pasak jo vaikų, sunki, tačiau stabili. Jis prijungtas prie kvėpavimo aparato.

– Klaipėdos medikai labai stebėjosi, kaip Tauragės gydytojai viso to nepastebėjo. Pasak jų, Tauragės ligoninėje aparatūra tokia pat, kaip jų, – pasakojo R.Ulinskas.

Vakar R.Ulinskas, aplankęs tėvą ligoninėje, informavo, kad jo būklė stabili, netrukus jis tikriausiai bus perkeltas į Pulmonologijos skyrių, o gydymui gali prireikti kokių trijų mėnesių.

Nesvarbus, nes senas?

Sužeistojo vaikai sukrėsti ir to, kaip su jų tėvu elgėsi Tauragės ligoninės slaugytojos. Pasak R.Ulinsko, Priėmimo skyriuje slaugytojos buvo pabrėžtinai abejingos. Esą jokios užuojautos, jokio gero žodžio. Pasak artimųjų, ypač grubiai elgėsi viena jų.

Pasak artimųjų, Traumatologijos skyriuje tėvas, naktį blogai pasijutęs ir vežamas daryti rentgeno nuotraukų, buvo grubiai keliamas iš lovos į vežimėlį ir atgal, nebuvo niekuo apklotas. Senolis guodėsi tada sušalęs, esą jį perpūtė skersvėjai. Kas žino, gal tai lėmė ir plaučių uždegimą?

– Ir apskritai, pasak tėvo, jį tampė kaip paskerstą kiaulę – jis pats taip išsireiškė. Su trūkusiu kaklo slanksteliu kiekvienas neatsargus judesys galėjo lemti, kad tėvas būtų likęs „daržove“, – pasakojo sukrėsti sužeistojo vaikai.

Ar taip su žmogumi elgiamasi todėl, kad jis senas? Ar su visais taip? Jei jie, žinoma, ne kokie dideli ponai... Taip svarstė A.Ulinsko vaikai, negalėdami suprasti, kas lemia tokį nemalonų ir netgi skaudinantį slaugytojų elgesį.

Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Laima Laugalienė, išklausiusi korespondentės perpasakotą situaciją, sakė būtinai ja pasidomėsianti.

– Bus susirinkimas, viską išsiaiškinsime ir pasikalbėsime, – sakė ji. – Dažnai kalbame apie elgesį su pacientais, tačiau, matyt, reikia dar dažniau.

„Ne aš vienas jį žiūrėjau...“

„Tauragės kurjerio“ pakalbintas gydytojas traumatologas R.Stelmokas prisiminė tą dieną, kai buvo atvežtas sužeistas A.Ulinskas, ir tvirtino, kad viskas buvo ne visai taip, kaip teigia pastarojo artimieji.

– Negaliu viso savo laiko skirti vienam ligoniui. Juk tuo pačiu metu turiu ir kitų pareigų. Be to, turėjau operaciją. Ir sužeistąjį žiūrėjau ne aš vienas – jį apžiūrėjo gal kokie aštuoni gydytojai. Beje, ir į Klaipėdą jį išsiuntė ne kas kitas, o aš, – nenoriai pasakojo R.Stelmokas.

Direktorius nekomentuoja

Tauragės ligoninės direktorius I.Mockus, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, panoro gauti klausimus raštu. „Įvykį galėsiu pakomentuoti, kai įvertinsime medicininę dokumentaciją ir
personalo paaiškinimus. Šiandien plačiau komentuoti negaliu,“ – tokį jo atsakymą gavome netrukus.