Už mažametės mergaitės išžaginimą nuteistas buvęs Šiaulių prokuroras Algis Genevičius teigia, kad yra pasitikėjimo vertas žmogus, todėl bausmę galėtų atlikti ne pataisos namuose, o laisvėje. „Savo elgesiu ir sprendimais dėsiu visas pastangas, kad tai galėčiau įrodyti“, – ketvirtadienį teisme pareiškė vos pusę bausmės atlikęs 43 metų vyras.
Skandalingai pagarsėjęs buvęs prokuroras Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo prašė suteikti šansą – paleisti lygtinai į laisvę, neatlikus daugiau kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmės.
10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistam A. Genevičiui bausmės laikas baigiasi tik 2015-ųjų spalio 5-ąją.
Į teismo posėdį iš Vilniaus pirmųjų pataisos namų atvežtas A. Genevičius priminė, kad net ir sėdėdamas už grotų domisi teisine literatūra – vyras ilgą laiką teismui vardijo, kokie Lietuvoje galioja įstatymai, į ką teisėjai privalo atsižvelgti svarstydami nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo ir net nurodė kelis teismų sprendimus, kuriais į laisvę anksčiau laiko buvo paleisti už labai sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys.
Savo kaltę dėl dvylikametės mergaitės išžaginimo visą laiką neigęs buvęs Šiaulių prokuroras teigė per televiziją matęs Teisės instituto ekspertus, kurie esą viešai aiškino, jog nuteistieji už grotų persiauklėti gali per pirmuosius 5 laisvės atėmimo metus. Po to, pasak A. Genevičiaus, įkalinimas nuteistųjų nepakeičia.
Be to, jis pažymėjo, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą teismas neturėtų atsižvelgti į nuteistojo padarytą nusikaltimą.
Pataisos namuose kuria eiles
„Noriu užtikrinti tuos žmones ir pareigūnus, kad savo elgesiu ir sprendimais parodysiu tą pasitikėjimą, kokį man parodė pataisos namų administracija“, – sakė A. Genevičius.
Vilniaus pirmųjų pataisos namų atstovas Andrius Križanauskas teismui aiškino, kad lengvojoje grupėje bausmę atliekantis A. Genevičius yra charakterizuojamas teigiamai, įkalinimo įstaigoje ne kartą buvo skatintas už gerą elgesį. Be to, už grotų jis įgijo staliaus ir baldų surinkėjo specialybę, dalyvavo mokymo programose, kuriomis siekiama nuteistuosius integruoti į visuomenę.
Be to, A. Križanausko teigimu, nuteistasis domisi poezija ir pats kuria eiles.
„Pataisos namai mano, kad A. Genevičių galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet – prižiūrimą“, – pažymėjo įkalinimo įstaigos atstovas.
Tačiau tokiai pataisos namų pozicijai nepritarė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Ingrida Galiauskaitė. Pasak jos, A. Genevičius yra nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo, jo padaryta veika – viena pavojingiausių.
„Jeigu nuteistasis būtų anksčiau laiko paleistas į laisvę, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas“, – pažymėjo prokurorė.
Nuskriaustai mergaitei neatlygino ieškinio
Teikimą dėl lygtinio paleidimo nagrinėjusi teisėja Alvyra Baltušytė stebėjosi, kad per 5 metus A. Genevičius nukentėjusiajai atlygino tik mažą dalį civilinio ieškinio – apie tūkstantį litų, nors teismas mergaitės patirtą neturtinę žalą yra įvertinęs 70 tūkst. Lt.
„Ne kartą kreipiausi į pataisos namų administraciją, bet jie man negalėjo suteikti darbo, – aiškino nuteistasis. – Išleistas į laisvę galėčiau greičiau atlyginti ieškinį, tačiau tam dabar neturiu galimybės“.
A. Genevičius sakė, kad asmeninėje sąskaitoje teturįs keliasdešimt litų, kuriuos ji išleidžia vaistams. „Man tik artimieji padeda“, – teigė buvęs prokuroras.
Tokia pozicija labai nustebino teisėją – pataisos namų administracijos pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad A. Genevičiaus sąskaitoje yra net 9 898 Lt.
Teismas mano, kad nuteistajam dar per anksti į laisvę
„Toks menkas neturtinės žalos atlyginimas atspindi nuteistojo požiūrį į padarytą veiką“, – atmesdamas teikimą dėl A. Genevičiaus paleidimo į laisvę anksčiau laiko pabrėžė teismas.
Teismo nuomone, nors ir nuteistasis įkalinimo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, bet būtina atsižvelgti į jo padarytą nusikalstamą veiką.
„Veikos pavojingumas yra labai didelis ir visuomenėje smerktinas“, – pabrėžė teisėja.
Šią teismo nutartį A. Genevičius dar galės apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
DELFI primena, kad nagrinėjant A. Genevičiui iškeltą bylą dėl mažametės mergaitės išžaginimo jis savo kaltės nepripažino, o dvylikametės motiną kaltino susidorojimu.
Buvusio prokuroro polinkis į pedofiliją paaiškėjo 2005-aisiais. Nukentėjusioji apie seksualinę prievartą niekam nesakė, o viską surašydavo į dienoraštį, kuris pateko į jos motinos rankas. Moteris nedelsdama kreipėsi į teisėsaugininkus.
Bylos nagrinėjimo metu A. Genevičius neatsiprašė nei nukentėjusiosios, nei jos motinos.
„Iš jo paskutiniojo žodžio buvo galima suprasti, kad jis šventas žmogus, tiesiog reikia pakabinti jo nuotrauką garbės lentoje“, – tada piktinosi mažametės motina.
