Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Žukauskas teisme pasakojo, kad ieškoti D.Kedžio pas draugą buvo siunčiami Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Baimintasi, kad vyras gali būti ginkluotas, todėl pasitelkti „Aro“ kovotojai. D.Kedžio aptikti nepavyko, o jo draugas R. Ivanauskas tuo metu lankėsi pas seserį.
„Visos įmanomos versijos buvo tiriamos. T. Ulpis paskambino ir pasakė, kad tai galėjo padaryti D. Kedys. Adriaus Ūso ir Laimutės Stankūnaitės pavardes sužinojau. Suradimą ir apaugą nurodžiau organizuoti, pristatyti į policiją“, - šiuos parodymus D. Žukauskas davė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino pirmadienį teisme.
Jis apklaustas liudytoju Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojanti į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas J. Furmanavičius ir L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Šioje byloje kaltinami buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.
Liudytojas, vienas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovų teigė, kad visus kaltinamuosius pažinojo dėl tarnybos reikalų, o dirbdamas Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo D. Vitkovskio ir D. Sinkevičiaus vadovas, o jam pačiam vadovavo T. Ulpis.
D. Žukauskas teigė, kad iki įvykių Kaune D. Kedžio pavardė jam nieko nesakė.
„Teko dalyvauti įvairiuose pasitarimuose dėl D.Kedžio paieškos, tačiau niekas nekalbėjo, kad kriminalinės policijos informacijos šaltinis kreipėsi dėl to, jog D. Kedys ieško nelegalaus ginklo“, - liudijo D.Žukauskas.
Be to, iš jo liudijimo tapo aišku, kad D. Kedžio grėsmę jautusios V. Naruševičienės pareiškimas po Kauno ir Vilniaus teisėsaugos įstaigas klaidžiojo apie mėnesį.
„Mes jį gavome rugsėjo 30 dieną, o jis buvo parašytas rugsėjo 7 dieną. Ji iš pradžių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Iš Generalinės per tam tikrą laiką buvo nusiųsta į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o iš čia persiųsta į Kauno apygardą, o iš jos gavome mes“, - žurnalistams pasakojo D.Žukauskas.
Kai V. Naruševičienės kreipimasis pasiekė Kauno policiją, buvo likusios maždaug penkios dienos iki žudynių. Iš tų penkių dienos kai kurios buvo nedarbo dienos.
D. Žukauskas teigė, kad gavus skundą, norėta išsikviesti V. Naruševičienę, įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir patikslinti informaciją.
Tą dieną, kai buvo nužudytas teisėjas, A. Ūsui ir L. Stankūnaitei apsaugoti buvo siunčiami ekipažai, tačiau D. Žukauskas teigė, kad niekas jam nepasakė apie galimas grėsmes V. Naruševičienės atžvilgiu.
„Būtų kažkas pasakę apie V. Naruševičienę, būtume ir ją apsaugoję", - pareiškė D.Žukauskas.
Toliau bylos nagrinėjimas bus tęsiamas birželio 7 dieną, bus apklausi liudytojai, tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas, dabar Seimo narys Vitalijus Gailius ir Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.