Bet kita vertus, kuo daugiau informacijos šia tema, tuo daugiau nerimo jaučia tėvai dėl savo vaikų saugumo.

Visiškai neseniai mano draugų šeima pasidalijo rūpesčiu, ar jų dukra nebus nukentėjusi nuo vaikų tvirkintojo, nes mergaitė, kaip Anglijoje įprasta, kai kada likdavo nakvoti artimos draugės namuose. Vieną dieną mama sužinojo, kad teismas kaltu pripažino ir kalėti už vaikų tvirkinimą nuteisė tos draugės dėdę.

Lietuvių šeimai tai buvo šokas. Niekas nežinojo, kaip apie visa tai su savo dukra kalbėti ir kaip išsiaiškinti, ar ji irgi nebuvo tvirkinama. Ir su kuo pasitarti? Kaip išmokyti vaikus vengti pavojingų kontaktų, neprigąsdinant iki tiek, kad kiekvieno suaugusio imtų bijoti?

Šeima nusprendė, kad nuo šiol – jokių nakvynių svetimuose namuose, jokių išvykų savaitgaliui į užmiesčio sodybas net su geriausių draugių šeimomis. Tėvai supranta, kad nukentės dukros socialinis gyvenimas, bus atimta galimybė artimiau susipažinti ir integruotis į naujos šalies, į kurią atvyko gyventi, aplinką, tačiau viską nugalėjo baimė dėl jos saugumo.

Galbūt iš tikrųjų su pedofilija susijusias problemas reikėtų spręsti kuo tyliau, neskelbiant laikraščiuose ir neviešinant teismuose išgirstų liudijimų? Gal reikėtų surinkti grupę moraliai tvirtų, visuomenės pasitikėjimą turinčių asmenų, kurie pasiūlytų priemones, galinčias užkirsti pedofilams priėjimą prie vaikų mokyklose, stovyklose, globos namuose ir pan.

Tačiau skandalai kyla ne dėl to, kad nustačius problemą ji patyliukais, bet efektyviai sprendžiama, o todėl – kad nesprendžiama ir visos pastangos dedamos jos ignoravimui ar dangstymui.

Ir iš tiesų – Anglijoje vienas po kito sproginėjantys pedofilijos skandalai iškelia vieną svarbų klausimą: ar savo nesveiką aistrą vienas ar kitas pedofilas būtų galėjęs tenkinti ištisus dešimtmečius, jei nebūtų įsitikinęs savo nebaudžiamumu, jei nebūtų garantuotas, kad turi įtakingų gynėjų? Ar nepasitvirtins tai, kas prieš porą-trejetą dešimtmečių buvo vadinama sąmokslo teorija – apie į aukšto rango valdžios sluoksnius prasiskverbusius pedofilus, sukūrusius saugų stogą mažamečių mylėtojams?

Pastaruoju metu po publikacijų apie Britanijos vidaus reikalų ministerijai prieš trisdešimt metų perduotą ir kažkur pradingusią informaciją apie pedofilus politikus, Britanijos parlamentas galiausiai apsisprendė aiškintis, kur dingo surinkta informacija ir kodėl nebuvo tirti iškelti kaltinimai.

Jeigu šis tyrimas ką nors išsiaiškins, gal ir kitose šalyse iš mirties taško pajudės nuslopintos pedofilijos bylos? Gal išryškės mechanizmai, kaip užčiaupiamos burnos visiems ir kaip veikė vaikų priežiūros, policijos, teisėsaugos ir politines institucijas apraizgęs pedofilų tinklas? Kaip buvo gąsdinami ir tyčiojamasi iš tų, kurie drįsdavo kelti klausimą apie parlamento narius pedofilus?

O jeigu ne, savo vaikų saugumu besirūpinantiems tėvams ir toliau teks juos bauginti, kad vengtų suaugusiųjų ir žiūrėtų į juos kaip į priešus.