Mirtis – sutinkant Naujuosius

„Man svarbiausia žinoti, kaip viskas įvyko, kodėl Tado nebėra su mumis. Noriu atsakymų į šiuos klausimus, kad galėčiau paaiškinti dukrai, kodėl ji nebeturi tėčio. Aišku, svarbu ir tai, jog kaltininkas atsidurtų už grotų“, – kalbėjo T. Paulausko našlė Dominyka.

Klaipėdos apygardos teismui tik pernai balandį perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Norvegijos įmonėje dirbantis 28 metų klaipėdietis Artūras Vinogradovas kaltinamas savo bendraamžio T. Paulausko nužudymu.

Nusikaltimas įvykdytas paskutiniąją 2010 metų dieną, pasitinkant 2011-uosius.

Nustatyta, kad tuo metu abu vyrai dirbo su Panamos vėliava plaukiojančiame laive „Rio Ekuku“, kuris iš Turkijos plaukė į Pusiaujo Gvinėją.

Naujuosius metus šio laivo įgula pasitiko būdama Atlanto vandenyne, netoli Afrikos vakarinės pakrantės, apie 50 jūrmylių (beveik 93 km) nuo Libijos krantų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pasibaigus darbo pamainai, A.Vinogradovas ir T.Paulauskas, kartu su kolegomis, sėdo prie vaišių stalo, ant kurio buvo ir alkoholinių gėrimų. Taip vyrai rengėsi sutikti Naujuosius metus.

Nors laivo kapitonas leido keturiems asmenims skirti vieną džino butelį, alkoholio jūreiviai esą išgėrė gerokai daugiau.

Išgertuvės vėliau pratęstos T. Paulausko kajutėje. Joje ir kilo konfliktas, pasibaigęs jaunų vyrų muštynėmis.

Nesutarimų priežastimi tapo T. Paulausko bandymas sulaikyti neva visiškai girtą A.Vinogradovą nuo bandymo eiti ir išsiaiškinti santykius su vyriausiuoju kapitono padėjėju, nuvariusiu jį nuo pagrindinio laivo denio, kuriame jūreivis negalėjo būti.

A. Vinogradovas kaltinamas bendradarbiui rankomis ir kojomis smūgiavęs į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, kelis kartus aštriu daiktu dūręs į nugarą.

T. Paulauskas mirė, po muštynių praėjusios porai valandų. Jo kūnas rastas dvi kajutes skiriančiame tualete.

Kaltinamąjį matė verkiantį

Klaipėdos apygardos teisme ši byla nagrinėjama labai lėtai, nes sunkiai pavyksta rasti liudytojus – tame laive tuo metu dirbusius jūreivius. Jie išsibarstę po visą pasaulį.

Pastarąjį kartą teisme liudijo tąkart laive dirbęs ukrainietis Denisas Kokorinas.

Jis neslėpė, kad Naujųjų metų išvakarėse keli vyrai tikrai vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau esą išgėrė labai nedaug, nes po to dar ėjo į sporto salę žaisti stalo teniso.

„Po kurio laiko dingo Tadas, jo ieškojome visame laive. Jo ieškojo ir A. Vinogradovas, jis atrodė susijaudinęs. Paskui Tadas atsirado, miegojo karininkų kambaryje. Paskui jie buvo vienoje kajutėje su A. Vinogradovu. Aš su jais nebuvau daugmaž pusantros valandos. Pas mane atėjo vyriausiasis kapitono padėjėjas ir nurodė padėti iš vonios išnešti Tado kūną. Dar po kurio laiko A. Vinogradovą pamačiau valgykloje, jis verkė. Niekas nieko nepasakojo apie jokį nužudymą. Apie jį šiek tiek sužinojome tada, kai prisišvartavome Pusiaujo Gvinėjos uoste. Artūrą policija išsivedė iš laivo, nes jis neva buvo įtariamas nužudymu. Tačiau paskui jis grįžo, mes nieko neaptarinėjome, apie tai nesikalbėjome“, – tikino liudytojas.

Anot D. Paulauskienės, kebliausia šioje byloje ir yra tai, kad nėra nė vieno liudininko, kuris būtų matęs, kas konkrečiai įvyko tarp T. Paulausko ir A. Vinogradovo.

Palaikus ekshumavo

Po kruvino konflikto laivas artimiausią uostą pasiekė maždaug po penkių parų. Iš jo į Lietuvą buvo parskraidinti T. Paulausko palaikai.

Teismo medicinos ekspertai atliko medicininę ekspertizę nustatyti mirties priežastį. Jos nesulaukę artimieji Tadą palaidojo, nes net neabejojo, kad bus nustata, jog mirtis – smurtinė.

Tačiau ekspertai pateikė išvadą, jog T. Paulauskas mirė apsinuodijęs alkoholiu. Našlė Dominyka ėmėsi drastiškų priemonių. Ji pareikalavo, kad T. Paulausko palaikai būtų ekshumuoti.

Tai ir buvo padaryta, atlikta nauja ekspertizė, kurios išvados buvo kitokios, Nustatyta, kad T. Paulauskas mirė, nes nuo smūgio į pilvą plyšo vidaus organai ir prasidėjo ūmus vidinis kraujavimas. Be to, nugaroje rastos keturis durtinės žaizdos.

„Nežinau, kada visa tai baigsis, tačiau labai laukiu tikro atsakymo, kas atsitiko, kad Tado nebėra tarp mūsų. Byla tikrai sunki, nes sudėtinga rasti liudytojus. Baisu, kad vyras nužudytas, juk mes planavome savo ateitį. Prisimenu, kaip kalbėjome, kad jau greitai jis grįš namo, nes 2011 metų vasarį dukrytei turėjo sueiti metukai. Jis labai norėjo dalyvauti tokioje svarbioje šventėje, iki jos buvo likę kiek daugiau nei mėnuo, kai gavau žinią, kad vyras laive buvo nužudytas“, – pasakojo D. Paulauskienė.

Liudijimą turėjo transliuoti iš Estijos

Teisinės pagalbos šioje byloje prašyta net Estijos generalinės prokuratūros. Su ja buvo sutarta, kad konferenciniu ryšiu bus apklaustas vyriausiasis kapitono padėjėjas. Kai jau buvo sutarta, kada liudytojas turi apsilankyti Estijos generalinėje prokuratūroje, Klaipėdos apygardos teisme tądien buvo numatytas posėdis, kad proceso dalyviai liudijimą galėtų stebėti ir užduoti klausimus, paaiškėjo, kad jūrininkas šiuo metu yra reise ir grįš tik liepos pabaigoje ar rugpjūtį. Kitas liudytojas esą yra Turkijoje.

A. Vinogradovas iki šiol nebuvo teistas. Už nužudymą jam gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų nelaisvės.

A. Vinogradovas savo kaltės nepripažįsta. Jis pasinaudojo savo teise teisme liudyti tada, kai parodymus duos visi proceso dalyviai.

Nukentėjusiąja pripažinta velionio žmona pareiškė beveik 63 tūkst. eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. „Nors ir priteistų, pinigų vis tiek nesulauktume, jis jų neturi. Tačiau nors pamoka būtų“, – optimistiškai nebuvo nusiteikusi D. Paulauskienė.

A. Vinogradovas, nors ir yra laisvėje, gynėjui guodėsi, jog negali susirasti darbo, nes dirbti pagal specialybę negali, mat jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl jis negali dirbti laivuose.