Kaip teigė generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis, jau pernai įvardintos problemos, su kuriomis susidurs policija dėl galimo nusikalstamų veikų augimo, ryškėja, tačiau sausio mėnesio statistika esą rodo, kad policija su jai iškeltais uždaviniais daugmaž susitvarko. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos pažeidimų, kurie tiesiogiai susiję su pareigūnų patruliavimu gatvėje, per sausio mėnesį sumažėjo daugiau nei 7 proc.
Pareigūnas džiaugėsi, kad dėl sugriežtintų bausmių už kelių eismo pažeidimus sumažėjo avaringumas keliuose. Lyginant su praėjusių metų sausiu – net 17 proc. „Pernai pasiekėme tokio avaringumo lygio, kokio nebuvo net 40 metų. Nors šiomis dienomis aptarinėjamas rezonansinis įvykis, kurio metu žuvo 7 žmonės, iki jo šiemet girto vairuotojo sukeltoje avarijoje buvo žuvęs tik vienas žmogus, todėl galime teigti, kad sprendimas sugriežtinti atsakomybę pasitvirtino. O rezonansinių įvykių, kurių metu žūva daug žmonių, per metus keletas visada įvyksta“, - teigė šis.
Anot S. Skvernelio, jei tragiškos Vilkaviškio avarijos kaltininkas, kuris 2006 m. už vairo girtas buvo pagautas net 6 kartus, būtų pradėjęs važinėti dabar, vargu, ar būtų turėjęs galimybę tokią avariją įvykdyti. Esą kai jau po pirmo nusižengimo 30 parų praleistų areštinėje, galbūt permąstytų savo elgesį. Pagaliau jis netektų ne tik vairuotojo pažymėjimo, bet ir automobilio.
Šiemet, lyginant su pernai metų pirmaisiais mėnesiais, registruota 222 eismo įvykiais mažiau. 22 avarijas sukėlė neblaivūs vairuotojai. Tai dvigubai mažiau nei pernai.
Kaip atrodome pagal žmonių žūtis keliuose ES, naujausios statistikos dar nėra. Užpernai Lietuvoje milijonui gyventojų teko 220 žuvusiųjų, pernai – 149.
50 eismo dalyvių mirė ne įvykio vietoje, bet ligoninėje, todėl pareigūnas iškėlė mintį, kad galbūt reikėtų peržiūrėti pirmosios pagalbos sistemos efektyvumą – esą galbūt žmogui ji ne visada suteikiama laiku.
Šiuo metu bene didžiausias policijos galvos skausmas, anot S. Skvernelio, yra pėstieji. „Niekaip nerandame nei represinių, nei auklėjamųjų priemonių, kaip jiems perteikti, kad jie yra pati nesaugiausia eismo dalyvių grupė“, - sakė pareigūnas.
Daugėjo vagysčių ir plėšimų
Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio teigimu, aktualiausios iš nusikalstamų veikų – plėšimai ir vagystės. Per pastaruosius 2 mėnesius įvykdytas 371 plėšimas – 29 atvejais, arba per 8 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ypač daugėja plėšimų Vilniaus ir Panevėžio apskrityje, nusikalstamų veikų augimui ruošiasi Utenos apskritis, kai Visagino gatves užtvindys bedarbiais likę Ignalinos AE darbuotojai. 63 proc. atvejų plėšikų taikiklis – mobilieji telefonai.
Šių metų sausio mėnesį apiplėšta 11 parduotuvių, vasario mėnesį – 5. Dažniausiai šios srities plėšikai veidus prisidengia kaukėmis ir grasina daiktais, panašiais į šaunamąjį ginklą.
Pernai ilgapirščiai labai susidomėjo bankomatais, tačiau pareigūnai tikisi, kad šių vagysčių skaičius labai neaugs. Ypač nukenčia kilnojamieji „Snoro“ filialai. Pernai įvykdyta 10 bankomatų vagysčių ir 12 pasikėsinimų į juos. Šiemet vienas atvejis registruotas Panevėžio rajone, vienas – Kaune. Neseniai Kaune įžūliai prieš darbo dienos pradžią buvo apiplėštas Ūkio banko filialas.
„Net 25 proc. padidėjo ginklų grobimas. Įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, grobiami šeimininkų teisėtai laikomi ginklai, išduoti savigynai arba medžioklei. Šis skaičius neramina, kadangi ginklai patenka į nelegalią rinką ir gali būti panaudoti nusikaltimuose“, - teigė T. Ulpis.
Pernai nusikaltimų šalyje padaugėjo 6,1 proc. Anot pareigūnų, Lietuva nėra išskirtinė šalis – dėl ekonomikos nuosmukio nusikalstamumas auga visur. Bene labiausiai jis siejamas su bedarbystės didėjimu. Kriminologai netgi bando paskaičiuoti procentus, koks bedarbių skaičiaus kokį procentą nusikaltimų lemia.
Trūksta 1,5 tūkst. pareigūnų
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 12 tūkst. policijos pareigūnų, laisvų etatų – apie 1,5 tūkst. Šių nesamų pareigūnų darbą atliekantys policininkai papildomų priedų negauna, kadangi už atsilaisvinusią darbo vietą nepanaudoti pinigai turi būti grąžinti į biudžetą.
Pasak Lietuvos generalinis komisaro Vizgirdo Telyčėno, jei nebūtų kiek anksčiau pertvarkyta policijos komisariatų struktūra pagal apskritis, šiuo metu tektų atleidinėti žmones, nors ir dabar pareigūnų trūksta. „Vien finansistų sumažėjo 50 etatų – juos skyrėme tiesioginių policijos funkcijų vykdymui“, - teigė pareigūnas.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka apie 330 pareigūnų. Pagal šį rodiklį užimama 12-tą vietą ES. Patrulis vidutiniškai uždirba apie 1800 litų.
Dėl finansavimo problemų artimiausiu metu policija nežada daugiau patrulių gatvėse ar reidų keliuose. Svarbiausias policijos vadovybės tikslas – išlaikyti esamą policijos veiklos aktyvumą.