Prokurorų kaltinimų dėl nužudymo, vagystės, plėšimų sulaukė šiuo metu jau pilnamečiai Vytautas Meilūnas, Jevgenijus Voronovičius ir dar nepilnametis Dimitrijus M. Tuo metu Evaldo Maziliausko byla yra išskirta į atskirą.

Labai sunkiais nusikaltimais kaltinami jaunuoliai laisvės gali netekti ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui – nusikaltimų padarymo metu jiems dar nebuvo 18 metų.

Teismo nuosprendžio už grotų laukiantys jaunuoliai teisme nepanoro pirmi atskleisti, kaip įvykdė jiems inkriminuotus nusikaltimus – esą tegul pirmiausia viską papasakoja liudytojai ir nukentėjusieji.

Tuo metu vieną kaltinamąjį ginanti advokatė nepanoro, kad apie jų, įtariama, žiaurumą sužinotų visuomenė – gynėja teismo prašė rengti uždarus posėdžius. Trijų teisėjų kolegija šio prašymo nepatenkino, byla bus nagrinėjama viešai.

Apmėtė akmenimis, o po to užkasė smėlio karjere

Bylos duomenimis, praėjusių metų liepos 1-osios vakarą du nepilnamečiai – šešiolikmetis ir metais vyresnis jaunuolis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, iš baro pagrobę kelis butelius degtinės, kartu su dar vienu nepilnamečiu ir vienu mažamečiu itin žiauriai ir kankindami nužudė žmogų.

Vėlyvą vakarą, minėti jaunuoliai, pabėgę iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro, įsivėlė į asmeninį konfliktą su penkiolikmečiu Mantu, taip pat neteisėtai pasišalinusiu iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro.

Nuo alkoholio apsvaigę vaikinai Mantą mušė, suduodami daugybę smūgių, taikydamiesi į galvą ir kaklą. Vėliau sąmonę praradęs nukentėjusysis buvo nutemptas į Vėliučionių smėlio karjerą, čia nepilnamečiai, pasikeisdami svaidė į jį akmenis, vėliau gyvą užkasė smėlio iškasoje ir užvertė kūną dideliais akmenų luitais, neleidžiančiais ištrūkti. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė vietoje.

Vienas iš kaltinamųjų yra prisipažinęs, kad nepilnametis buvo sumuštas tik dėl to, kad pavogė megztinį ir jį išpurvino.

Tą patį vakarą du egzekucijos rengėjai, veikdami kaip bendrininkai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: po žmogžudystės jie užpuolė pro šalį einantį žmogų, sulaužė jam šonkaulius, kad pagrobtų žiebtuvėlį ir 7 cigaretes.

Atsitiktinai minėtus įvykius mačiusiems asmenims vienas užpuolikų grasino nužudymu.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jaunuoliai tą pačią naktį Vilniuje užpuolė dar vieną žmogų, iš kurio po grumtynių pagrobė mobilųjį telefoną ir piniginę, papurškę dujų balionėliu atėmė pro šalį važiavusios moters dviratį ir rankinuką, pasikėsino apiplėšti atsitiktinę praeivę, tačiau gavo atkirtį nuo kitų praeivių.

Trys kaltinamieji, pasitelkę asmenį, nesulaukusį baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus – 12-metį, ir toliau būtų darę nusikalstamas veikas, tačiau netrukus buvo sulaikyti.

Nepilnamečių liudijimai kaltinamiesiems tik kėlė juoką

Teisme pirmadienio rytą buvo pradėti apklausinėti nepilnamečiai, matę kraupų nusikaltimą. Viena mergina pasakojo, kad pažinojo Ženią (J. Voronovičių), kuris tą liepos 1-ąją ją pakvietė susitikti.

Šešiolikmetė pasakojo, kad netrukus J. Voronovičius parduotuvėje nupirko alaus. „Jį gėrėme pavėsinėje“, – sakė ji. Mergina teigė, kad su vaikinais iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro buvo neilgai – išėjo į namus. Tiesa, vėliau vėl su jais susitiko.

„Jie mušė nukentėjusįjį, jis buvo nurengtas, sakiau, Ženia, ką jūs darote, bet jis pasakė, kad nesikišk, ir tau tas pats bus“, – sakė ji.

„Tada jis klūpojo ant kelių – kažkas jam papurškė į akis, sudavė į galvą smūgį“, – kita nepilnametė taip pat teigė mačiusi, kaip buvo mušamas Mantas. Pasak jos, jaunuoliai ir jai grasino nesikišti ne į savo reikalus ir nukentėjusįjį kažkur nutempė.

„Tada mes išėjome namo“, – nepilnametė teigė, kad J. Vorovičius jai liepė apie tai, ką matė, niekam nepasakoti.

Tokie nepilnamečių liudijimai tik kėlė šypseną kaltinamiesiems – klausydami bendraamžių pasakojimų jie tarpusavyje aptarinėjo liudytojų parodymus.

Nužudytojo tėvas prašo priteisti pusę milijono

Kaltinamiesiems nužudytojo tėvas yra pareiškęs pusės milijono litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tiesa, jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, o į kitus neatvyksta, todėl teismas buvo įpareigojęs pareigūnus jį pristatyti į teismą. Tiesa, pirmadienį buvo pranešta, kad jis namuose rastas tokios būsenos, jog negalės duoti parodymų. atvykti.

Toliau teismas bylos aplinkybes aiškinsis lapkritį – po liudytojų apklausos ketinama išklausyti kaltinamuosius.

Pasak byloje valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Ruslano Boiko, jau pilnametystės sulaukę kaltinamieji pripažįsta, kad žiauriai susidorojo su penkiolikmečiu, tuo metu kol kas dar nepilnametis Dimitrijus M. kaltę kategoriškai neigia.


Teisiami ir pedagogai

Itin žiauriu bejėgiškos būklės nepilnamečio nužudymu kaltinamų jaunuolių auklėtojai ir pedagogai šiuo metu taip pat aiškinasi dėl jiems prokurorų pateiktų kaltinimų – Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama net keliolikos tomų baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl prieš nepilnamečius panaudoto smurto pateikti aštuoniems Vėliučionių vaikų socializacijos centro darbuotojams. Visi jie – pedagogai, daugelis jų iki šiol dirba su vaikais.

Šioje byloje prokurorai nukentėjusiaisiais yra pripažinę net 12 dabar jau buvusių Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinių.

Ikiteisminio tyrimo metu vaikai pasakojo, kad dažniausiai prieš juos smurtaudavo tuometė centro direktorė J. Mažuolytė – esą ji ne tik įspirdavo į koją, suduodavo per veidą ar daužydavo gumine lazda ar šluota, bet ir per vieną pamoką yra metusi gėlių vazoną ir taip sužalojusi vieną nepilnametį.

Maža to, keli vaikai nurodė, kad kartais J. Mažuolytės sodyboje neatlygintinai dirbdavo įvairius ūkio darbus – pjaudavo žolę, skindavo serbentus ir kasdavo žemę. Už tai jiems direktorė nupirko saldainių.

Tačiau tie patys vaikai pareiškė, kad direktorės elgesys buvo neprognozuojamas – ji labai pykdavo, kai nepilnamečiai pabėgdavo iš socializacijos centro.

„Kai mus policija parveždavo į centrą, būdavome uždaromi į karcerį – jis oficialiai buvo vadinamas relaksaciniu kambariu“, – sakė ne vienas paauglys.

Nukentėjusieji pasakojo, kad dažniausiai į karcerį būdavo uždaromi tik su apatinėmis kelnaitėmis.

„Ten būdavo labai šalta, nėra jokių baldų, tik duoda čiužinį ir kibirą atlikti gamtiniams reikalams vietoj tualeto“, – sakė vienas vaikas.

Nepilnamečiai aiškino, kad karceryje būdavo laikomi po kelias dienas, tiesa, nakvoti galėdavo savo lovoje, tačiau ryte vėl būdavo patalpinami į nelegalų kalėjimą.

„Kai buvau uždarytas į karcerį, gavau tik arbatos ir bulkos“, – sakė vienas nukentėjusysis. Kitas užsiminė, jog gerti gaudavo tik vandens.

Kad vaikai uždaromi į „relaksacinį kambarį“, esą žinodavo visi – prasižengėliai buvo viešai pusnuogiai vedami per centro patalpas.

Matė, kaip galvą kišo į klozetą

„Žinau atvejį, kai direktorė barė vieną į centrą po pabėgimo sugrąžintą vaiką ir jo galvą įkišo į klozetą“, – sakė vienas nepilnametis.

Nukentėjusiaisiais pripažinti paaugliai tikino, kad karcerį socializacijos centro vadovai panaikino, kai tik galimu smurtu ir patyčiomis ėmė domėtis prokuratūra – esą kai kuriems vaikams teko išnešti karcerio duris, o tose patalpose buvo įrengti sandėliukai.

„Mokytis centre nelengva, tačiau kaip mes galime pasikeisti, jeigu mums duodama į snukį?“ – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo vienas nepilnametis.

Vaikai taip pat skundėsi, kad visi laiškai ir siuntiniai juos pasiekdavo tik po cenzūros, o kartais net labai pavėluotai, todėl kartais kai kurie maisto produktai sugesdavo. Maža to, jie aiškino, kad kartais jiems atsiųstuose laiškuose kai kurie sakiniai būdavo neįskaitomai užtušuojami.

„Vaikai bėga iš centro, nes pasiilgsta savo tėvų, o jiems neleidžiama su mumis pasimatyti net tuomet, kai šie būna atvykę į centrą“, – sakė vienas vaikinas.

Mušdavo ir išvadindavo „daunais“

Nepilnamečiai pasakojo ir apie patiriamą smurtą – esą nuo auklėtojų galėdavo gauti tiesiog už nieką. Be to, jie sakė, jog jų jau nebestebino, kai būdavo išvadinami „daunais, asilais, debilais“.

Vienas paauglys pareigūnams pasakojo, kad kartą bėgdamas užkliudė direktorės pavaduotoją, kuri vėliau su keliais auklėtojais atėjo į jo kambarį ir ant šio užšoko: „Kojomis užsėdo ant krūtinės ir ėmė trankyti per galvą, šaukdama, jog neturiu teisės ją keiksnoti, galiu keikti savo motiną, nes ji – prostitutė ir kur...“.

Dar kitas paauglys teigė, kad kartą pietaujant valgykloje su kitu bendraamžiu susikeitė maistu, tačiau tai pastebėjo viena darbuotoja – apie tai informavo auklėtoją.

„Jis priėjęs griebė mane už krūtinės ir sviedė ant stalo – griūdamas atsitrenkiau į sieną ir prasiskėliau galvą, bėgo kraujas“, – sakė jis.

„Kartą garsiai juokiausi, todėl priėjęs auklėtojas liepė nusiraminti, – pasakojo kitas nepilnametis. – Aš nurimau, bet kažkas kitas iš vaikų netikėtai ėmė juoktis. Tada auklėtojas krumpliais trenkė per galvą.“

Šis paauglys aiškino, kad matė ne vieną smurto sceną, o esą pats buvo sumuštas, kai bandė pabėgti iš centro.