Tuo metu policininkui savo „galią“ demonstravęs Šalčininkų gyventojas Edurdas Lunkevičius, dirbantis vienoje autotransparto įmonėje vairuotoju, sulaukė atpildo – įsiteisėjusiu nuosprendžiu Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad pareigūną sužalojęs vyras privalės už grotų praleisti 3 metus.
Trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi E. Lunkevičiaus apeliacinį skundą, nutarė pakeisti anksčiau jam Vilniaus apygardos teismo skirtą bausmę ir vietoj 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo skyrė gerokai švelnesnę – įkalinimą 3 metams.
Kaip nuosprendyje, po kurio paskelbimo E. Lunkevičius pasiųstas atlikti bausmės į įkalinimo įstaigą, nurodė teisėjų kolegija, policininką sunkiai sužalojęs nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, bet baustas administracine tvarka, nuo baudžiamosios bylos iškėlimo nepadarė naujų pažeidimų, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiajam atlygino dalį žalos.
„Šiame kontekste svarbi ir paties nukentėjusiojo pozicija, kad jis nuteistajam atleido ir prašė sušvelninti bausmę, – teismas pabrėžė, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Lunkevičiui paskyrus artimą sankcijos minimui laisvės atėmimo bausmę. – Nors apygardos teismas paskyrė nuteistajam mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (penkerius metus ir šešis mėnesius), tačiau pripažintina, kad net ir tokia laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.“
Nors ir sulaukė švelnesnės bausmės, tačiau kaltę tik iš dalies pripažinęs E. Lunkevičius darbingumo netekusiam buvusiam pareigūnui privalės sumokėti beveik 61 tūkst. eurų turtinės (60 tūkst. Eur sudaro negautos pajamos – tiek policininkas būtų uždirbęs, jeigu būtų dirbęs policijoje iki pensinio amžiaus) bei 20 tūkst. Eur – neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis su tokia suma nesutiko ir iš nuteistojo prašė papildomai priteisti beveik 12 tūkst. turtinės ir 20 tūkst. Eur – neturtinės žalos atlyginimą. Bet šio prašymo apeliacinės instancijos teismas nepatenkino.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Šalčininkų policijos komisariate dirbęs viešosios policijos patrulis dar 2014 m. sausio 29 d. sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, kurį vairavo neblaivus E. Lunkevičiaus sūnus.
„Automobilį sustabdžiau, nes policijoje buvo gautas pranešimas, kad ši transporto priemonė po miestą važinėja šaligatviais, sudarinėdama avarines situacijas“, – policininkas prisiminė, kad „Mercedes Benz“ sėdėjo ir vairuotojo tėvas E. Lunkevičius, kurį jam vėliau ne kartą teko susitikti gatvėje.
„Jis ne kartą sakė, kad su manimi susidoros“, – sakė dabar dėl sveikatos būklės dirbti negalintis nukentėjusysis.
Už tai, kad vairavo neblaivus, E. Lunkevičiaus sūnui teismas skyrė ne tik piniginę baudą, bet ir uždraudė vairuoti transporto priemones, o pats E. Lunkevičius ieškojo progos, kaip atkeršyti tarnybines pareigas atlikusiam policininkui.
Ir tokia galimybė atsirado po pusmečio – rugpjūčio 18 d. popietę E. Lunkevičius šalia autoserviso esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė pareigūną.
„Priėjęs prie manęs jis grasino fiziniu susidorojomu, sakė, kad mane nušaus, nes dėl to, jog jo sūnų sustabdžiau neblaivų prie automobilio vairo, šis neteko darbo“, – vėliau pasakos nukentėjusysis.
Anot jo, kilusį konfliktą pavyko numalšinti, tada jis iš autoserviso išvažiavo, bet po kelių valandų vėl čia sugrįžo, nes turėjo reikalų.
O čia dar buvo E. Lunkevičius, kuris vėl nutarė išlieti savo senas nuoskaudas.
„Mane pamatęs jis dar kartą priėjo ir pasakė, kad mane nušaus, – kalbėjo nukentėjusysis. – Pasakiau, kad bandyk, tada jis kažkur išėjo, o po poros minučių grįžo, atsistojo priešais mane, išsitraukė pistoletą ir ištiesęs ranką šovė. Ginklas buvo nukreiptas man į galvą.“
Supratęs, kad E. Lunkevičius nejuokauja, pareigūnas žaibiškai reagavo į situaciją – prieš pat šūvį pasuko galvą, o E. Linkevičiui smogė dešine ranka – po smūgio šis nugriuvo.
„Tada jį nuginklavau, iškviečiau policiją, kuriems atvykus perdaviau E. Lunkevičių ir pistoletą“, – sakė nukentėjusysis.
Pareigūnui po šūvio buvo nustatytas labai sunkus dešinės ausies klausos pažeidimas dėl akustinės traumos, jam dešimt dienų teko praleisti Vilniaus ligoninėje. Bet ir išėjęs iš jos policininkas nepasveiko, jo sveikata tik blogėjo – iki šiol blogai girdi dešine ausimi, joje jaučia ūžesį ir skausmą.
„O dabar klausa blogėja ir kita ausimi, – sakė pareigūnas. – Dėl sveikatos problemų buvau atleistas iš tarnybos, nes tokios būklės galiu dirbti tik kabinetinį darbą, o tokio man policijoje negalėjo pasiūlyti.“
Tuo metu dėl sunkaus pareigūno sveikatos sutrikdymo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas E. Lunkevičius, kuriam po įvykio buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,77 prom. alkoholio), kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies.
Šalčininkuose gyvenantis vyras neslėpė, kad pyko ant pareigūno tik dėl to, jog šis, vykdydamas tarnybines pareigas, prie automobilio vairo sulaikė jo neblaivų sūnų.
„Kai susitikome, kilo konfliktas, todėl nuėjau iki savo automobilio, pasiėmiau ginklą ir nesitaikęs šoviau į pareigūną“, – sakė E. Lunkevičius.
Jis buvo įsitikinęs, kad signaliniu pistoletu „Mateja Start 2“ negalima sužaloti žmogaus, nes yra priskiriamas tik D kategorijos šaunamiesiems ginklams.
„Kai pirkau ginklą savigynai, man sakė, kad juo sužaloti žmogaus negalima, internete apie šį pistoletą nurodyta, jog jis tinka atgrasyti pavojingus gyvūnus, duoti startą sporto varžybose ir pan.“, – nurodė E. Lunkevičius, kuriam signalinis pistoletas buvo reikalingas „kaip pagąsdinimo priemonė“ važinėjant tolimaisiais reisais.
E. Lunkevičius nemano, kad yra kaltas dėl pareigūnui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.
„Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius, manau, kad sudavus plyta į galvos sritį galima žmogui atimti gyvybę, o suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, – teismui aiškino E. Lunkevičius.
– Galima teigti, kad normalus žmogus turėtų suvokti, kad pvz., sporto varžybose treneris prieš duodamas startą startiniu pistoletu, turėtų paeiti porą žingsnių į šalį ar bent šauti ištiesus ranką į viršų, nes didelis garsas gali trumpam užgulti ausis. Manytina, kad normalus žmogus turi suvokti, jog startiniu pistoletu iššovus visai greta žmogaus, garsas gali ne tik užgulti ausis, bet ir pažeisti ausų būgnelius, tad nurodytomis sąlygomis įvykus tokiai nelaimei, treneris galimai būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neatsargaus nusikaltimo, nes nenumatė pavojingų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti.“
Jo teigimu, incidentą prie autoserviso matė ne vienas žmogus, tačiau niekas nenukentėjo – niekam nesutriko klausa.
Kaltinamasis taip pat pažymėjo, kad nuo jo nukentėjęs pareigūnas kalba ne visišką tiesą – esą po įvykio, kai buvo sulaikytas jo neblaivus sūnus, jie Šalčininkuose gatvėje matėsi vos keletą kartų, tačiau jis niekada jam negrasino.
Tačiau tokie E. Lunkevičiaus teiginiai nė kiek neįtikino nei bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo, nei vėliau jo nuosprendį patikrinusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų.
„Iš nuteistojo E. Lunkevičiaus parodymų matyti, jog signalinį pistoletą jis pirko savigynai, kaip pagąsdinimo priemonę, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl vien jau ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis žinojo, jog jo turimas pistoletas sukelia stiprų garsą, todėl šaudamas iš tokio pistoleto nedideliu atstumu stovinčiam nukentėjusiajam į veidą, suvokė, kad kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai“, – pažymėjo apeliacinės instancijos teismas.
Anot teisėjų, „bet kuris normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad nuo stipraus garso, ypač kai garsą skleidžiantis šaltinis yra netoliese, galima apkursti“.
Be to, nuosprendyje pabrėžiama, kad E. Lunkevičius yra tarnavęs armijoje, apie ginklus išmano, todėl įsigyto ginklo pavojingumą tikrai suvokė.
„Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis dar iki įvykio konfliktavo su nukentėjusiuoju, grasino susidoroti, taigi kalbėti apie neatsargią nuteistojo kaltės formą nėra pagrindo“, – nurodė teismas.