Apie 21 proc. šalies gyventojų yra sulaukę telefoninių sukčių skambučių, 4 proc. savo elektroninio pašto dėžutėje yra radę apgaulingų elektroninių laiškų. Nors tik 1 iš 50 šių sukčių atakų baigiasi realia žala, šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra padidintos rizikos zonoje, tai yra, gali nukentėti nuo potencialių sukčių bandymų išvilioti gyventojų asmeninius duomenis ar pasisavinti jų pinigus, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Padidintos rizikos zonoje atsiduria tie gyventojai, kurie savo artimųjų rate nėra niekada kalbėjęsi apie telefoninius ar elektroninius sukčius, žalą, kurią jie gali padaryti ir požymius, pagal kuriuos galima atpažinti potencialius apgavikus. Todėl pirmojo kontakto su apgavikais metu šie žmonės greičiausiai nebus tinkamai pasirengę psichologiškai ir gali patikėti sukčių įkalbinėjimais“, – pasakoja „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.

Tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. gyventojų, sulaukusių telefoninių sukčių skambučių, teigė, kad sukčiai jų prašė padengti žalą, kurią neva padarė artimieji ar pažįstami. Apie 15 proc. kalbėjusių su telefoniniais sukčiais gyventojų sakė, kad apgavikai prašė paskolinti pinigų, 13 proc. pasakojo, kad jų buvo prašoma atskleisti savo finansinius duomenis – banko sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės slaptažodį ir saugumo kodus. Tyrimas parodė, kad apgavikai dažniausiai gyventojams prisistato įvairių institucijų pareigūnais, bankų ar draudimo bendrovių darbuotojais, taip pat šeimos nariais ar draugais.

Pasak L. Žemaitytės, sukčiai nuolat ieško naujų apgaulės būdų ir keičia savo taktiką. Supratę, kad gyventojai jau pakankamai informuoti apie jų naudojamus apgaulės veiksmus, jie tobulina taikomus metodus. Akivaizdu, kad policijos, bankų ir kitų institucijų įsitraukimo nepakanka – pilietinis aktyvumas bei asmeninės pastangos apsaugoti artimuosius taip pat yra labai svarbios.

„Primename, kad kiekvienas žmogus privalo saugoti savo asmens duomenis – asmens kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, sąskaitų numerius. Tai yra tarsi raktas nuo seifo, kurio nevalia niekam atiduoti. Taip pat patariame gyventojams skirti laiko ir artimųjų rate aptarti, kaip reikėtų elgtis, jei būtų sulaukta įtartinų skambučių ar laiškų, ir kodėl negalima dalintis su skambinančiais ar rašančiais nepažįstamaisiais jokia asmenine informacija. Šia tema būtina kalbėtis ne tik su nepilnamečiais vaikais, iš kurių sukčiai dažnai išvilioja pinigus ir tėvų duomenis, bet ir vyresnio amžiaus artimaisiais, ypač moterimis, į kurias sukčiai taikosi dažniausiai. Šie paprasti veiksmai ateityje gali padėti išvengti rimtų finansinių nuostolių“, – tęsia L. Žemaitytė.

Remiantis tyrimu, šiuo metu Lietuvoje nuo sukčių gali būti nukentėję apie 3,4 proc. šalies gyventojų, tai yra virš 100 tūkst. žmonių. Beveik kas penktas (17 proc.) žmogus, susidūręs su sukčiais, turėjo investuoti lėšų į savo saugumą. Dažniausiai po susidūrimo su sukčiais gyventojai turėjo keisti telefono numerį ar savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

„Dauguma gyventojų, su kuriais kontaktavo sukčiai, šia informacija pasidalijo bei perspėjo savo artimuosius, draugus, šeimos narius, giminaičius ar bendradarbius. Tačiau tik kas dešimtas apie savo susidūrimą su sukčiais nedelsdamas pranešė policijai, o savo banką apie sukčių bandymus apgauti informavo tik 3 proc. su tuo susidūrusių šalies gyventojų“, – tyrimą komentuoja L. Žemaitytė.

Pasak jos, gyventojų aktyvumas informuojant banko ir policijos atstovus galėtų ne tik padėti apsaugoti nuo potencialios žalos. Detali kaupiama informacija apie bandymus sukčiauti ir išgauti asmeninius duomenis gali būti naudinga ateityje vykdant prevencinius veiksmus ir šviečiant gyventojus apie sukčiavimo metodus ir žalą. Kiekvienu atveju, kai banko tyrėjai gauna informacijos apie suaktyvėjusius sukčių veiksmus, šia informacija yra operatyviai dalinamasi su konkretaus regiono gyventojais ir jie perspėjami apie galimas grėsmes.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (1)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (70)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (158)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (149)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (18)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (214)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (21)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (3)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (50)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...