Teisingumo ministerija nusprendė palengvinti nuteistųjų integraciją į visuomenę. Numatytoms priemonėms bus skirta daugiau kaip 31 mln. litų. Didžioji dalis jų – neatlygintina Norvegijos parama.
Tikslas – perauklėti
Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal kalinių skaičių, nors nusikalstamumo lygis nėra didžiausias. „Tai rodo, jog reikia keisti Baudžiamąjį kodeksą – dažniau taikyti lygtinį paleidimą žmonėms, padariusiems nesunkius nusikaltimus ar prasižengusiems pirmą kartą“, – teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Ministro teigimu, dabartiniai kalėjimai – tikras sovietmečio palikimas. „Norvegijos finansinio mechanizmo parama – unikali proga siekiant perimti vienos pažangiausių pasaulyje bausmių vykdymo sistemų patirtį ir pritaikyti ją Lietuvoje, – sako J. Bernatonis. – Lietuvoje jau seniai laikas kurti modernią bausmių vykdymo sistemą.“
Ministerijos suplanuotus pokyčius teisingumo ministras kitaip vadina bausmių vykdymo politikos perorientavimu.
„Ministerija nuosekliai įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas. Siekiame, kad valstybėje vykdoma teisingumo politika iš skirtos nusikaltimą padariusiam asmeniui nubausti būtų perorientuota į skirtą nusikaltimą padariusiam asmeniui perauklėti“, – pabrėžia J. Bernatonis.
Pasimokyti iš norvegų
Teisingumo ministerijos numatyta programa „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ iš tiesų atrodo grandiozinė. Bendras biudžetas – daugiau kaip 31,2 mln. litų – svari finansinė injekcija į bausmių vykdymo sistemos biudžetą, kurio lėšų šiuo metu vos pakanka tik pareigūnų darbo užmokesčiui ir esamai infrastruktūrai išlaikyti.
Kodėl norvegai pasirinko Lietuvą? Iš tikrųjų buvo pasirinkta ne tik Lietuva. 2009–2014 metų laikotarpiu Norvegijos Karalystė skirs iš viso 800 mln. eurų paramą net 12 naujųjų Europos Sąjungos šalių. Iš jų mūsų šaliai bus neatlygintinai skirta daugiau nei 157 mln. litų paramos lėšų.
Svarbus Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas ne tik dėl lėšų.
Ne paslaptis, kad mūsų įkalinimo įstaigų sistema – morališkai pasenusi, o štai norvegai šioje srityje – itin pažangūs. Jų praktiką galima pritaikyti ir mūsų sąlygomis. Pavyzdžiui, Norvegijos patirtis rodo, jog didesnis nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomų nuteistųjų izoliavimas nuo kitų nuteistųjų žymiai sumažina narkotinių ir psichotropinių medžiagų prieinamumą, kartu ir atkryčių skaičių, padidėja šiems asmenims teikiamos psichologinės terapijos veiksmingumas.
Atsižvelgiant į tai minėtas modelis bus įgyvendintas ir Lietuvos įkalinimo įstaigose.
Perimti ketinama ir pusiaukelės namų modelį. Norvegijoje tokiose įstaigose laikomi nuteistieji, nekeliantys didelio pavojaus visuomenei, gali atlikti šią bausmę faktiškai neizoliuoti, jie gali dirbti ir mokytis laisvėje, iš esmės be apribojimų palaikyti ryšius su artimaisiais, gyventi šalia savo šeimos narių ir t. t. Visa tai padeda nuteistiesiems išlaikyti socialinius ryšius, neprarasti socialinių įgūdžių, kas lemia sėkmingesnę jų integraciją į visuomenę išėjus iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistiesiems išlaikyti tokiose įstaigose reikia gerokai mažiau valstybės biudžeto lėšų.
Skandinavų patirties perėmimas numatytas ne tik „popieriuje“. Keletą atrinktų įkalinimo įstaigų darbuotojų planuojama apmokyti Norvegijos kalėjimų pareigūnų akademijoje.
Integracijos svarba
Pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus teises ir integracijos į visuomenę svarbą. Ši tema tampa ypač opi, kai tai susiję su nuteistaisiais. Teisingumo ministerijos atstovų nuomone, visuomenė nėra linkusi suteikti „antro šanso“ laisvės atėmimo bausmę atlikusiems asmenims, todėl galimybės šiems asmenims susirasti bent jau minimaliai apmokamą darbo vietą – keleriopai menkesnės nei kitiems. Kartu pabrėžtina, kad bausmes atlikusių asmenų užimtumas yra tiesiogiai susijęs su pakartotinio nusikalstamumo rizika.
Kita problema – socialinių paslaugų teikimo sritis. Išėję iš pataisos įstaigų asmenys dažnai būna praradę socialinius ryšius (šeimą, draugus), gyvenamąjį būstą, todėl laisvėje nebeturi nei kur apsistoti, nei už ką pragyventi.
Kad integracija būtų kuo mažiau skausminga, siekiama įdiegti naujas priemones veiksmingesnei nuteistųjų socialinei reabilitacijai. Paminėtinas naujų nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų, skirtų jų agresijai valdyti, savikontrolės įgūdžiams formuoti, diegimas, sąlygų siekti išsilavinimo ir atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų gerinimas, motinystės įgūdžių formavimas (nuteistosioms, auginančioms vaikus) ir kt. Be to, bus didinamas ir pataisos įstaigų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su nuteistaisiais socialinės reabilitacijos srityje, skaičius.
Tikimasi, kad minėtos priemonės palengvins iš pataisos įstaigų išeinančių nuteistųjų galimybes sėkmingai integruotis į visuomenę.
Dėmesys infrastruktūrai
Lietuvos bausmių vykdymo sistema paveldėjo pagrindinę laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą – koloniją (lagerį), kurios struktūra ir ypatybės – didelės įstaigos, kareivinių tipo gyvenamosios patalpos (kartais iki 20 žmonių vienoje patalpoje), laisvas nuteistųjų judėjimas teritorijoje ir nekontroliuojamas bendravimas – apsunkina pataisos įstaigos administracijos galimybes veiksmingai kontroliuoti tarp nuteistųjų vykstančius procesus. Kad būtų paprasčiau stebėti nuteistuosius, jie bus apgyvendinti kamerose po vieną ar po du.
Bene aktualiausia problema – infrastruktūros, reikiamos kokybiškoms nuteistųjų ir suimtųjų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, stoka. Šiuo metu veikiančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės padaliniai yra Vilniuje ir Pravieniškėse, t. y. iš vieno ligoninės skyriaus į kitą pacientus tenka konvojuoti 80 km, kas daro įtaką ne tik gydymo kokybei, bet ir neefektyviam konvojavimui skirtų valstybės lėšų švaistymui.
Dabar turėsime visas sąlygas iki galo įrengti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių filiale esančių Ftiziatrijos ir Psichiatrijos skyrių pastatus ir įsigyti šiems skyriams funkcionuoti reikalingą įrangą. Šios priemonės leis visiškai perkelti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus filialą į Pravieniškes.
Kiti infrastruktūros projektai – bendrojo lavinimo mokyklos patalpų suimtiems nepilnamečiams įrengimas bei keturių pusiaukelės namų tipo įstaigų įkūrimas. Pastarosiose paprastai laikomi visuomenei nepavojingi asmenys, teisti už neatsargius ar nesunkius nusikaltimus.