Šių dienų Sniego gatvėje esantys pataisos namai, apipinti begale mitų – esą pareigūnų gyvenimą sąlygos kur kas geresnės nei „eilinių mirtingųjų“, patalpose skiriama daugiau vietos vienam nuteistajam, padarytas remontas, naujesni baldai. Gal taip ir buvo. Kažkada, pertvarkius patalpas.

Dabar Sniego gatvės pataisos namų pastatai pasitinka ganėtinai aptrupėjusiomis sienomis, krepšinio žaidimo aikštelė – nuo senumo banguota danga, o į virtuvę tenka eiti per lauką.

„Sąlygos visiems nuteistiesiems sudaromos vienodos – vienodas maistas, vienodi reikalavimai palaikyti tvarką, būtent tai, kas priklauso nuo Valstybės ir nuo administracijos. Aišku, yra kitas dalykas – kadangi jiems, kaip ir Rasų gatvėje atliekantiems bausmę, nereguliuojamos, nenormuojamos pinigų sumos, nuteistieji gali savo pragyvenimui nusipirkti kažką vietos parduotuvėje, ar gauti iš laisvės. Tai yra: drabužiai, aparatūra ir maistas. Mes negalime kontroliuoti ką jis valgys“, – aprodęs nuteistųjų gyvenimo patalpas pasakojo Pataisos namų direktorius Arvydas Ižička.

Tiek Rasų gatvėje, tiek Sniego gatvėje esančiuose pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (pareigūnai - ne išimtis), turi ir tas pačias privilegijas – gaunama iš laisvės pinigų suma ir kaip jie išleidžiami – neribojama. Tai ir leidžia nuteistiesiems susikurti šiek tiek geresnes sąlygas – dažniau naudotis dušais, įsigyti brangesnius televizorius, nešioti geresnius drabužius. Tiesa, aprangos kodas tam tikriems apdarams yra.

„Nuteistasis gali ir su fraku vaikščioti, gali ir su chalatu. Tiesa, su chalatu – jau tik tam tikrose vietose. Tiek Sniego gatvėje, tiek Rasų gatvėje esantys nuteistieji negali su trumpikėmis išeiti į lauką – turi būti apsirengęs pagal sezoną ir su užrašu kas jis toks (kortelė su vardu, pavardė ir iš kokio būrio)“, – aiškino A. Ižička.

Dar vienas bendras ribojimas nesvarbu kas už ką ir kur atlieka laisvės atėmimo bausmę – euroremonto, net ir turtingiausias kalinys, pasidaryto negali.

Pasak A. Ižičkos, net leidus įkalti vieną vinį, netrukus gali prireikti kur kas rimtesnio patalpų remonto – vienas užsimanys pasikabinti paveikslą vienoje vietoje, kitas kitoje, o jiems išėjus – dar kažkas užsimanys naujo vinies. Taip netrukus liks bet kur išdaužytos sienos. Taigi, pastatai remontuojami tik valstybės skiriamomis lėšomis, kad neprasidėtų viešbučio sąlygų sudarymas vieniems ir neliktų vien subjaurotos sienos kitiems.

Akį rėžiantis skirtumas - Rasų gatvėje vis dar atrodo tikrai ne prastai. Kur kas anksčiau remontuoti pastatai Sniego gatvėje, dabar pasitinka aptrupėjusiomis sienomis – valstybė kol kas neskyrė lėšų jų remontui. Tvarkinga, tačiau kiek tvarko patys nuteistieji. O už netvarką tuoj pat sulaukia jiems netikėtai į virtuvę užsukusio pataisos namų direktoriaus pastabos – „vyrai, susitvarkykite“.

Dar vienas skirtumas - Sniego gatvėje esantys nuteistieji, anot pataisos namų direktoriaus, labiau linkę dirbti nei esantieji Rasų gatvėje. Visgi darbą organizuojančios įmonės ne visada pasiūlo daug veiklos kaliniams.

Savotiškame privilegijų sąraše – virtuvėje ar kitur dirbantys ir anksčiau atsikeliantys už kitus nuteistieji miega atskirame aukšte. Tačiau prabangos nėra ir čia. Esminis skirtumas – ne dviaukštės lovos ir mažiau žmonių patalpoje. Tiesa, ploto dėl to vienam asmeniui nepadaugėja - mažesniam nuteistųjų skaičiui skiriamos ir mažesnės patalpos.

Dirbančiųjų aukšte gyvena ir į laisvę anksčiau laiko besiveržiantis buvęs Skuodo pareigūnams Saulius Paulikas. Teismas jau kelis kartus atmetė jo prašymus, mat padarytas nusikaltimas labai sunkus – dirbdamas pareigūnų vyras suvažinėjo tris mažamečius ir spruko iš avarijos vietos.

Liudytojai jį prieš kraupią avariją matė su girtaujančia kompanija, tačiau S. Paulikas su kalte nesutiko ir nurimo tik po Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskelbto bylos įvertinimo.

Tiek S. Paulikas, tiek kiti Sniego gatvėje bausmę atliekantys nuteistieji nepanoro, kad jų nuotraukos iš pataisos namų pateiktų į viešumą.

Pasak A. Ižičko, čia esantieji kur kas ramesni, nors taip pat atsiranda „etatinių“ skundų rašytojų, siekiančiųjų didesnės valdžios prieš kitus nuteistuosius ar kitaip norintieji pabrėžti savo pranašumą ir „atstovavimą aukštesnei kastai“. Visgi dauguma čia esančiųjų kur kas labiau nori išeiti į laisvę ir puikiai supranta, kad to pagrindas – pavyzdingai elgtis ir dirbti.