Šiurpą keliančios aplinkybės paaiškėjo sostinės pareigūnams atlikus ikiteisminį tyrimą dėl vyriškio sveikatos sutrikdymo.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad iš savo kaimyno žiauriai pasityčioję Rolandas Kaminskas ir Leonidas Šamšurovas yra verti pasigailėjimo.
Teismas jiems skyrė vos vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, t. y. per šį laikotarpį jaunuoliai nuo 22 iki 6 val. turės būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, be to, per pusmetį privalės neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tokią bausmę kaltinamiesiems siūlė byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras – esą nukentėjusysis savo skriaudikams atleido.
Bylą išnagrinėjęs teismas taip pat nusprendė, kad R. Kaminsko ir L. Šamšurovo atsakomybės negali sunkinti faktas, jog jie nusikaltimą padarė neblaivūs – esą iš karto po įvykio jie nebuvo sulaikyti, oficialiai nebuvo nustatytas jų girtumas, o šis faktas grindžiamas tik jų pačių prisipažinimu.
Bylos duomenimis, praėjusių metų balandžio 5-ąją, praėjus maždaug pusvalandžiui po vidurnakčio, R. Kaminskas ir L. Šamšurovas įsiveržė į Balandžių g. apleistame name gyvenusio vyro butą ir ant ant grindų užpylė benzino bei jį užegė. Vėliau vaikinai buto šeimininką ištempė į lauką, pargriovė ant žemės, surišo ir apipylę benzinu padegė.
Ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajam buvo padaryti II laipsnio nudegimai sėdmenų, kirkšnių, šlaunų srityse.
Prisigėrę alaus nusprendė surengti egzekuciją
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti vaikinai savo kaltę pripažino – parą areštinėje praleidęs R. Kaminskas pasakojo, kad tą vakarą su kaimynu L. Šamšurovu gėrė alų.
„Po vidurnakčio nusprendėme nueiti pažiūrėti, ar apleistame bute gyvenantis vyras yra namuose – mums nebuvo, ką veikti, – sakė R. Kaminskas. – Užėję į kaimyno namus pamatėme, kad jis miega. L. Šamšurovui pasiūlius nuėjome į garažą, kuriame į skardinę įsipylėme benzino, paėmėme dvi žiemines kepures, kuriose iškirpome skyles.
Kai grįžome į kaimyno namus, L. Šamšurovas ant grindų užpylė benzino ir uždegė – tai pamatęs šeimininkas pašoko iš lovos ir užgesino ugnį. Tuo metu L. Šamšurovas ėmė šaukti: „Stok, Aras!“. Tačiau kaimynas mus atpažino iš balso ir neišsigando“.
Vaikinas sakė, kad tada jie nusprendė padegti kaimyną, todėl jį ištempė į lauką – kadangi jis priešinosi, abu vyrą laikė už rankų.
„Po to jis mums jau nebesipriešino ir ėjo kartu – nusivedėme jį toliau nuo namų, pargriovėme ant žemės, o L. Šamšurovas ant jo užpylė benzino, – įvykio aplinkybes toliau pasakojo R. Kaminskas. – Tada draugas žiebtuvėliu uždegė benziną, o kaimynas pradėjo labai vartytis, bet kadangi lauke dar buvo sniego – užgeso“.
Pasak R. Kaminsko, tada L. Šamšurovas jam liepė stotis ant nukentėjusiojo kojų.
„Kai ant jų užlipau, L. Šamšurovas vėl ant kaimyno užpylė benzino ir uždegė – šįkart jis degė ilgiau, nes negalėjo apsiversti ir taip užgesinti ugnies“, – kraupaus nusikaltimo detales pasakojo kaltinamasis.
Teisinosi, jog pasielgė iš kvailumo
Jo teigimu, kai padegtas vyras ėmė garsiai šaukti, jis nulipęs nuo kojų. „Tada vartydamasis sniege tas vyras užgesino ugnį“, – sakė R. Kaminskas.
Apdegusį kaimyną jaunuoliai teigia palikę lauke – liepė apie tai niekam nepasakoti, o patys nuėjo namo.
„Kitą dieną kaimyno paklausiau, ar stipriai apdegė, nes jis man parodė, kad buvo subintuotas dešinysis šonas“, – prisiminė R. Kaminskas.
Kaltinamasis tikino, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir labai dėl savo poelgio apgailestavo – esą taip pasielgė tik todėl, jog buvo girti.
„Blaivūs niekada nebūtume taip su juo pasielgę, viskas įvyko spontaniškai, tiesiog iš kvailumo“, – tikino R. Kaminskas.
Panašiai pareigūnams kalbėjo ir L. Šamšurovas, patikinęs, jog padegdamas kaimyną nepagalvojo, jog žmogus gali smarkiai nukentėti.
„Buvau girtas“, – dėl žiauraus poelgio apgailestavo L. Šamšurovas.
Padegtas vyras: maldavau, kad jie mane paleistų
Tuo metu nukentėjusysis, nors ir atleido savo skriaudikams, tačiau įvykį teigia prisiminsiantis visą likusį gyvenimą.
„Miegodamas pajutau vidury kambario liepsną, už kampo stovėjo du žmonės – kai ugnį užgesinau, iš matymo pažįstami kaimynai mane pargriovė į lovą ir pasakė rengtis, – sakė jis. – Tačiau taip ir nespėjau apsirengti, kai jie mane ištraukė jį į lauką, sakydami, jog sudegins mane ir mano butą. Lauke jie man už nugaros surišo rankas, paguldė ant sniego ir apipylę benzinu padegė. R. Kaminskas mane laikė už kojų... Maldavau, prašiau, kad jie mane paleistų ir parvestų namo, tačiau jie nuvedė mane tik iki durų“.
Nukentėjusysis teigė, kad dėl nudegimų kreipėsi pas gydytojus, jie suteikė būtiną pagalbą.
„Kitą dieną jie mane susirado ir atsiprašė, domėjosi mano sveikatos būkle, klausė, ar kuo gali padėti – man atrodo, kad jie nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė“, – nukentėjusysis sakė suprantantis, jog jaunuoliai taip pasielgė tiesiog iš kvailumo.
„Gal jie tiesiog nevykusiai pajuokavo, norėjo mane pagąsdinti“, - nukentėjusysis sakė, kad jį padegusiems vaikinams neturi jokių pretenzijų.