„Tikrai policija padėjo D. Kedžiui ir Venckams, žiauriai padėjo“, – pirmadienį atvykusi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur toliau buvo nagrinėjama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamų Policijos departamento pareigūnų baudžiamoji byla, sakė J. Furmanavičiaus sesuo Elvyra Rastenienė.

Moteris žurnalistams prisiminė paskutinįjį pokalbį su J. Furmanavičiumi prieš pat jo nužudymą.

„Iš paskutinio pokalbio su broliu, kuris įvyko šeštadienį, supratau, kad tikrai jį policija persekiojo – ne šitie, bet iš policijos... Ar Venckų paprašyti. Štai kad ir toks mažas epizodas – mūsų kaime yra vieškeliukas pervažiuoti į kitą kelio pusę, ir brolis man sako: „Tu įsivaizduoji, net išsiėmiau mechanizatoriaus teises, nes jeigu aš važiuočiau iš vienos pusės į kitą per tą keliuką, mane policija sulaikytų“. Ir daugiau buvo variantų – policija domėjosi, kur jo tėviškė... Nesakau, kad Vilniaus, greičiau tai Kauno pareigūnai“, – sakė moteris.

Ji neabejoja, kad jos brolis buvo stebimas D. Kedžio ar jo artimųjų prašymu.

„Brolis pastaruoju metu net pats nesėdo už vairo, kad jam kokios avarijos nesudarytų, o dabar, prisimindama paskutinį pokalbį, matau, kas rituliojasi, ir nekyla abejonių – tai tiktai policijos padedama“, – sakė E. Rastenienė.

J. Furmanavičiaus seserį apklausė ir teisėjas Valerijus Paškevičius, nagrinėjantis buvusių ir esamų pareigūnų bylą – į teismą moteris atvežė nukentėjusiąja pripažintos J. Furmanavičiaus motinos Anelės Furmanavičienės raštą, kuriame ji stebisi, kad policijos pareigūnai, privalantys ginti žmogų, „nesugebėjo apginti mano šmeižiamo sūnaus, dėl ko jis buvo nužudytas“.

Pasak nužudytojo sesers, motina yra labai prastos sveikatos ir negali atvažiuoti į teismą. „Gal ir galėtume močiutę su ratukais atvežti – ji labai norėtų tiems vyrams pasižiūrėt į akis, bet mes bijome ją po laiko palaidoti“, – kalbėjo ji.

E. Rastenienė patikino, kad po brolio nužudymo motinai sustojo gyvenimas.

„Ji iki šiol neužmiega naktimis, visą laiką tik ir šneka, kada baigsis byla, kada bus išaiškinti išaiškinti, rytą vakarą klauso žinias, kada paskelbs kokią naujieną – ji yra labai nusilpusi, daug meldžiasi ir prašo Dievo, kad išaiškėtų prie šitos žūties prisidėję kaltininkai“, – pažymėjo ji.

Moteris ir teisme pareiškė, kad D. Kedžiui ir jo artimiesiems talkino policija.

„Yra pareigūnų, kurie padėjo Kedžiams, padėjo D. Kedį slėpti – kai ką nors nužudo, per savaitę suranda, o čia per septynis mėnesius nesugebėjo rasti – reiškia, buvo padėjėjų, aš apie Vilniaus pareigūnus nekalbu, o Kauno pareigūnai...“ – kalbėjo moteris.

Ji negali patikėti Policijos departamente dirbantiems pareigūnams pateiktais kaltinimais.

„Mes buvome priblokšti, tai sunkiai suvokiamas dalykas, kad galėjo žioti ir nepadėti – mums buvo įtartina, kad 2 metus tik tamsa, tik skleidžiamas šmeižtas, o apie tuos žmones, kurie atsigulė po velėna, nebuvo kalbama, niekam nebuvo įdomu, kad jie verkia“, – liudytoja nesuvokia, kodėl „visi tylėjo“.

„Nežinau, kuo brolis nemielas, kad niekas jo jokiu skambučiu neperspėjo“, – pareigūnų abejingumu stebėjosi moteris.

„Kauno policijoje tai žinojome, kad kažkas netvarkoje, kažkokie įtakingi žmonės jį persekiojo ir net po tragedijos vienas policijoje dirbantis žmogus pasakė, jog Kauno policininkai neleido tirti J. Furmanavičiaus nužudymo“, – sakė ji.

„Mes visi susirgome depresija, matau ištisinį mamos skausmą – diena iš dienos, minutė iš minutės ji nori numirti, nenori gyventi. Jai skausmas, depresija, pažeminimas. Ištisi šmeižtai per televiziją sužlugdė visą mūsų šeimą“, – sakė ir kita J. Furmanavičiaus sesuo Regina Burneikienė.

Nužudyto teisėjo seserys pareiškė, kad piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kitais nusikaltimais kaltinamiems buvusiems ir esamiems pareigūnams byloje nereiškia ieškinio dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau pasilieka teisę ieškinį pateikti ateityje civiline tvarka.

Žudynėms Kaune neužkirtusių departamento pareigūnų bylą nagrinėjantis teismas pirmadienį pradėjo kaltinamųjų apklausas – pirmiausiai buvo apklaustas buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Jis teisme pareiškė, kad po J. Furmanavičiaus nužudymo iš pradžių buvo tiriama tik viena versija – teisėjo nužudymas yra susijęs su jo tiesioginėmis pareigomis.

V. Račkauskas prisipažino, kad tuo metu nieko nežinojo apie D. Kedį, nors jau tada visa žiniasklaida skelbė apie pedofilijos skandalą. V. Račkausko pasakojimą apie žudynių tyrimą, „dievus iš prokuratūros“ ir netikėtai į šią bylą įsipainiojusį Henriką Daktarą skaitykite DELFI.