Bent taip teigia ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus policijos ir prokuratūros pareigūnai. Jie Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl ilgalaikio smurto pateikti 38 metų berniuko įmotei – pagal įstatymus moteris laikoma vaiko motina.
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Čepelionis sakė, kad socialinę pedagogiką studijavusiai mažamečio motinai pateikti kaltinimai dėl nesunkaus ir sunkaus mažamečio sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.
Ką iš tikrųjų savo namuose patyrė mažametis, pirmadienį pradėjo aiškintis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Pavelas Frolovas. Kadangi mažametis berniukas buvo įvaikintas, jo ir tėvų asmens duomenų žiniasklaida negali skelbti – taip siekiama apsaugoti vaiko interesus.
Prokurorai šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju yra pripažinę mažamečio įtėvį – smurtą prieš mažametį, įtariama, naudojusios moters sutuoktinį. Berniukas iki šiol auga tuose pačiuose namuose – esą bent kol kas nėra teisinio pagrindo jį vėl paimti į vaikų globos namus, šeima vaiką myli ir juo rūpinasi.
Ši itin skaudi istorija paaiškėjo 2013-ųjų rugsėjo 13-osios vakarą, kai į sostinės ligoninę iš savo namų vieno sostinės mikrorajono daugiabučio buvo pristatytas 2011 m. gimęs berniukas. Medikai buvo priblokšti – mažylio kūnas išdavė, kad jis patyrė daugybinius sužalojimus.
Vaiką atvežusi motina ligoninės darbuotojams aiškino, kad berniukas susižalojo, kai nukrito nuo laiptų. Tačiau gydytojai iš karto pareiškė, kad tokio pobūdžio sužalojimų, kokie buvo nustatyti mažamečiui, negalima patirti nukritus nuo laiptų.
Vaiko kančios paaiškėjo tik jį atvežus į ligoninę
Apie galimą smurtą šeimoje medikai pranešė policijai, iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad mažametis smurtą savo namuose galėjo kęsti jau net keletą mėnesių.
Baudžiamojoje byloje prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą paaiškėjo, kad pirmą kartą berniukas buvo sumuštas ne vėliau kaip liepos 1-ąją, kai motina, įtariama, jam kietu daiktu sudavė į kairįjį žastą, dėl ko mažamečiui lūžo žastikaulis.
Kitas epizodas, kai buvo smurtaujama prieš vaiką, nutiko tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip rugsėjo 7-ąją, kai vaikas buvo daužomas kaip obuolys – ant jo kūno užfiksuoti ne mažiau kaip 37 sužalojimai. Kraujosruvos buvo ant viso kūno – pradedant lūpomis, baigiant pėdutėmis.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kas nutiko tuo metu, kai mažametis buvo atvežtas į ligoninę – bylos duomenimis, laikotarpyje nuo rugsėjo 11-osios iki rugsėjo 13-osios, apie 17.38 val., motina mažametį stipriai supurtė, taip padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą. Berniukui buvo diagnozuotas sukrėsto vaiko sindromas, jam išsiliejo kraujas smegenyse, be to, dėl išsiliejusio kraujo akies tinklainėje mažyliui buvo kilusi grėsmė apakti.
Ilgą laiką medikų priežiūroje išbuvęs mažametis ne iš karto buvo išleistas į namus – jam buvo paskirta reabilitacija.
Kokius sužalojimų padarinius jis gali jausti ateityje, dar nėra aišku, tačiau sukrėsto vaiko sindromą patyrusiems mažamečiams, anot medikų, neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės, dauguma vaikų dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis ar net tampa paralyžiuoti, kurti ar akli.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta mažamečio berniuko motina nepripažįsta jai pateiktų kaltinimų. Kadangi, įtariama, smurtas prieš berniuką buvo naudojamas tuo metu, kai nieko nebuvo namuose, byloje nėra tiesiogiai tai mačiusių liudytojų. Kaltinimai berniuko motinai grindžiami teismo medicinos ekspertų išvadomis, todėl teismas nutarė, kad pirmiausiai išklausys medikus,o tik vėliau – kaltinamosios ir nukentėjusiojo berniuko interesams atstovaujantį jo tėtį.
Ikiteisminio tyrimo metu vaiko motina teisinosi, kad jos įvaikintas berniukas dėl nervinio streso dažnai daužydavo savo galvytę į lovos kraštą. Tai, kad jis turėjo sutrikimų, esą galėtų patvirtinti vaikų globos, kuriuose anksčiau augo mažylis, namų darbuotoja, todėl teismas nutarė taip pat apklausti šią liudytoją.
Savo pozicijos smurtu prieš mažametį kaltinama motina DELFI nenorėjo komentuoti. „Aš nieko nekomentuosiu, tokia mano pozicija“, – po teismo posėdžio tepasakė ji. „Rašykite, ką norite“, – atkirto jos sutuoktinis, atstovaujantis nukentėjusio mažamečio interesams.
Jeigu teisme pasitvirtins motinai pateikti kaltinimai, jai grės laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Skaudi istorija – rimtas signalas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė prisipažino, kad ši skaudi istorija – neeilinė, tokių atvejų, kai įmotė smurtautų prieš mažametį vaiką, dar nėra buvę.
„Pirmą kartą girdžiu, kad būtų toks skaudus atvejis – tai yra signalas, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kas ruošė šeimą įvaikinimo procesui ir tokių atvejų daugiau nebūtų“, – sakė ji.
Pasak O. Tarvydienės, dabartiniai teisės aktai numato, kad po įvaikinimo kitoje šeimoje gimęs vaikas tampa lygiai toks pats, kaip ir augantis biologinėje šeimoje.
„Todėl jokių papildomų priežiūros mechanizmų, kaip, tarkime, globojamoje šemoje, nėra taikoma – įtėvių šeimai teikiama pagalba pagal jų pačių prašymą ar poreikį, o visa kita reakcija į galimą smurtą, nepriežiūrą lieka taip pat kaip ir biologinėje šeimoje, – sakė O. Tarvydienė. – Įsivaikinus vaikelį jie tampa tėvais pagal įstatymą – jokio skirtumo, ar tu pagimdei, ar įsivaikinai, po teismo sprendimo jau nebėra.“
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais lietuvių ir užsieniečių šeimos įvaikino 166 vaikus. Šiuo metu naujų tėvų laukia 508 vaikai.