Policija, turinti užtikrinti įstatymo veikimą, net sulaukusi aukos pagalbos šauksmo, nesugeba nuvykti į įvykio vietą per 5 valandas, nes nesugeba išsiaiškinti adreso, kuris, beje, užfiksuotas, ir bando kaltę suversti Bendrajam pagalbos centrui, kuriame tiesiogiai galima kalbėtis su ugniagesiais ir greitąja pagalba, bet ne su policija, kuriai tik perduodamos po pagalbos prašančio žmogaus skambučio užpildytos anketos. Įstatymo neveikimo kaina – jaunos moters gyvybė, bet ar kam nors dėl to teks kaltė?
Vasario 11-osios pavakare suskambo pagalbos telefonas 112. Moteris pranešė, kad atėjo smurtaujantis sutuoktinis.
Lauros V. ir Bendrojo pagalbos centro pareigūnės pokalbis (18 val. 38 min.) vyko taip:
- Gal galėtumėt su Gargždų policijos komisariatu sujungti?
- Kas nutiko?
- Vyras, kuris negali grįžti namo, grįžo namo. Jam buvo uždrausta lankytis namuose. [...]
- Smurtavo prieš jus dabar?
- Šiuo metu ne, bet grįžo ir išgėręs, ir bijau aš jo [...]
- Teismo sprendimas yra?
- Taip, teismo sprendimas yra nesilankyti.
- Yra mažamečių?
- Yra mažamečių.[...] Būtų gerai, kad atvažiuotų policijos pareigūnai, nes aš jo bijau. Šiuo metu jis yra išgėręs ir...
- Informuojame pareigūnus, laukit.[...]
- Už kiek laiko, nežinot? Bet per valandą bus?
- Taip.
- Supratau, lauksiu. Ačiū labai.
Pareigūnė užpildė iškvietimo anketą, kurią nukreipė pagal įvykio vietą Klaipėdos apskrities policijos budėtojams. Šie privalėjo spręsti, kaip reaguoti. Anketoje nurodyta tiksli įvykio vieta, teismo draudimas artintis prie pranešėjos ir kad su ja mažamečiai.
„Šitas pranešimas buvo perduotas policijai 18.45 val. Yra užpildytas mūsų pranešimas“, – sako Bendrojo pagalbos centro atstovė Auksė Čibirė.
Pagal policijos reagavimo skalę Lauros pranešimas buvo prilygintas žemiausiai C kategorijai, kai nėra grėsmės, todėl policija galėjo atvykti per valandą. Tačiau Laura pagalbos nesulaukė ir per 5 valandas. Pusę dvyliktos nakties jos brolis pranešė apie Lauros mirtį.
Nužudytosios brolio ir Bendrojo pagalbos centro pareigūnės pokalbio įrašas (23 val. 39 min):
- Klausome, labas vakaras.
- Labas vakaras. [...] Žmogus nužudytas.
- Kaip jis yra nužudytas, kas jam yra?
- Nežinau, aš atvažiavau, gavau pranešimą, kad mano sesuo, nebėra jos. Aš atvažiavau, jos vyras girtas, o jinai [...] dar šilta, bet jau pamėlusi [...]
- Gerai, laukite.
Šį kartą policija reagavo. Neblaivus smurtautojas uždarytas į belangę. Jei bus įrodyta jo kaltė, gresia 20 metų kalėjimas ar net iki gyvos galvos. Nužudyta 33-ejų moteris, liko keturi našlaičiai nuo dvejų iki šešių metų.
Pradėtas tarnybinis tyrimas turi nustatyti, kodėl smurto auka nesulaukė pagalbos. Štai čia prasideda „linksmoji“ šio įvykio dalis. Tarnybinį patikrinimą atlieka policijos pareigūnai, tad visai nekeista, kad kaltę siekiama suversti Bendrajam pagalbos centrui.
Su „Savaite“ neoficialiai bendravę pareigūnai sakė, kad bus bandoma įrodyti, jog su Laura bendravę Pagalbos centro budėtojai policijai pateikė neišsamią informaciją, o policija esą padarė viską, ką galėjo.
„Po jos skambučio policija tris kartus skambino jai, bet telefonas buvo išjungtas. Policija norėjo vykti, tačiau nežinojo vietos“, – aiškina Klaipėdos apskr. VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas Gediminas Savickas.
Policija ginasi, kad negalėjo surasti Lauros buvimo vietos, nes esą Pagalbos centras nenurodė tikslaus adreso.
Lauros brolis sako, kad tą vakarą iš Lauros mobiliojo telefono skambinta keletą kartų.
„Apžiūrėjome tą telefoną ir buvo bent keturi skambučiai į Gargždų komisariatą“, – tvirtina nužudytosios brolis Rytis Urbanavičius.
G. Savickas teigia, kad buvo tik vienas skambutis. Tačiau tai netiesa. Iš Lauros mobiliojo pirmą kartą skambinta 18.30 val., antrą kartą – po maždaug dviejų valandų, kalbėjo pats neblaivus smurtautojas.
Nužudytosios sutuoktinio ir Bendrojo pagalbos centro pareigūnės pokalbis (21 val. 20 min.):
- Labas vakaras.
- Ponia, norėčiau žinoti, gal būtų galima su Gargždų policija.
- Kas atsitiko? [...]
- Nu kaip pasakyt, čia ne aš, tiksliau klausti nori žmona, bet jinai nedrįsta.
- Patikslinkit, kas per klausimas?
- Dėl, nu, paprasčiausiai dėl teismų.
- Turit, kur užsirašyt numerį tą?
- Taip.
- 846 354113.
- Ačiū už, už išsamų. Gero vakaro jums.
Į šį skambutį nebuvo tinkamai reaguota, nes su smurtautoju ir prieš tai skambinusia jo auka kalbėjo dvi skirtingos centro pareigūnės.
Šios šeimos smurto istorija tęsiasi penkmetį. Per tą laiką smurtautojui iškeltos penkios bylos. Du kartus jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Teismas buvo uždraudęs artintis prie savo aukų, tačiau nužudytosios kaimynai liudija, jog vyriškis realiai čia gyveno.
Tad kur žiūrėjo nuolat kviečiami policininkai, vaiko teisių apsaugos valdininkai, konstatavę, kad mažyliai prižiūrėti, o namai tvarkingi?
„Aš jau leidau, sakiau, kai tik bėda – bėk pas mane. Tai ji bėgdavo“, – pasakoja kaimynė Joana Sobutienė.
„Paskutiniu metu ji jau buvo tiek prigąsdinta, kad net mums nieko nebesakydavo. Radau sesę nebegyvą, o jis sėdėjo ant lovos girtas ir toliau gėrė“, – sako nužudytosios brolis R. Urbanavičius.
Daugiau nei metus galiojantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurtą, privalo nedelsdamas imtis priemonių.
Dabar matome, kaip tai veikia realybėje. Norėjome sužinoti, ką apie tai mano Policijos departamentas, bet neatsirado nė vieno jo vadovo, kuris imtųsi vertinti padėtį. Prieš kamerą stojo viešųjų ryšių atstovas.
„Jeigu teismas paskiria įpareigojimą nesiartinti prie aukos, nebendrauti su ja, policija formaliai privalo užtikrinti šito paskirto įpareigojimo vykdymą. Tarnybinio patikrinimo metu bus išsiaiškinta ir, jeigu pareigūnai netinkamai reagavo, yra numatyta tam tikra atsakomybė“, – tikina Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Ar dėl tokios padėties prisiims atsakomybę Policijos departamento, Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, pagaliau politikai, priimantys įstatymus, bet neskiriantys lėšų jiems įgyvendinti?