Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė trečiadienį pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo jau tris kartus teistam M. Jonkui iškeltą baudžiamąją bylą dėl kalinio pabėgimo iš ligoninės – ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra siekė, kad baudžiamasis procesas kuo greičiau būtų užbaigtas, o teisėsaugos pareigūnams garbės nedaranti istorija pamiršta.

„Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios“, – teigė prokuroras Mantas Januškevičius.

Su tokiu pasiūlymu sutiko ir M. Jonkus, pripažinęs jam pateiktus įtarimus dėl pabėgimo iš ligoninės – žudikas anksčiau teisinosi, kad susiklosčius palankiai situacijai tiesiog negalėjo ja nepasinaudoti.

Į teismą M. Jonkų pristatė trys konvojaus pareigūnai – pabėgimu kaltinamas vyras į salę žengė avėdamas sportinėmis šlepetėmis, buvo apsirengęs pižama, ant kurios dar buvo užsidėjęs džemperį. Taip jis atrodė ir pabėgimo metu.

Žudikas viso posėdžio metu buvo su antrankiais ir laikomas specialiai suimtiesiems skirtoje vietoje.

Pasak prokuroro, M. Jonkus iš Vilniaus pataisos namų dėl netikėtai pablogėjusios sveikatos būklės į ligoninę Lazdynų mikrorajone buvo atvežtas šeštadienį, apie 18.30 val., o iš 805 palatos paspruko apie 4 val., buvo sulaikytas apie 8 val.

„Šis nusikaltimas tikrai nebuvo planuotas, tokių duomenų nėra, įvyko spontaniškai – buvo pasinaudota momentu, kai pareigūnai prarado budrumą“, – sakė prokuroras.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras M. Jonkų siūlė nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja A. Baltušytė sutiko su tokia prokuroro M. Januškevičiaus pozicija ir M. Jonkui skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – į laisvę nuteistasis išeis po 17 metų 3 mėnesių ir 5 dienų.

„Sau bausmę pasididinote šešiais mėnesiais“, – nuteistajam sakė teisėja, skirtą bausmę subendrinusi apėmimo būdu su kitu nuosprendžiu.

Pirmą kartą viešai papasakojo, kaip paspruko

Ikiteisminio tyrimo metu M. Jonkus sakė, kad pasprukęs iš ligoninės norėjo pamatyti Vilniaus centrą – bausmę nuo kovo 16 d. atlieka Rasų g. esančiuose pataisos namuose, o Senamiesčio nemato.

Tačiau teisme apie tai kalinys neužsiminė – tik teisinosi, kad labai gailisi, jog paspruko iš ligoninės ir dar labiau apsunkino savo padėtį.

„Labai gailiuosi dėl viso šito dalyko, tikiuosi, kad visa tai daugiau nepasikartos“, – sakė jis.

M. Jonkus teisme pasakojo, kad dėl prasidėjusio kraujavimo praėjusį šeštadienį iš pataisos namų buvo atvežtas į ligonnę ir patalpintas į palatą su dar trimis vyrais.

„Buvau ne kartą netekęs sąmonės, visą laiką gulėjau lovoje, keturvietėje palatoje, – sakė žudikas. – Su manim buvo dar du pareigūnai, jie abu buvo palatoje. Man taip silpna būdavo, kad net negalėjau iš lovos atsistoti ir nueiti iki tualeto, nors man ir nebuvo galima – prie lovos buvo padėtas toks ančiukas... O kiti ligoniai naktį vis ėjo į tualetą, paskui vienas vyras nuėjo parūkyti, grįžo, tada atsikėlė kitas, uždegė šviesą ir su pareigūnu išėjo parūkyti.

Atsibudau, negalėjau užmigti, pagalvojau, kad gal ir man eiti parūkyti – mane sunervino, kad pažadino ir negalėjau užmigti. Aišku, esant su tokia diagnoze rūkyti ir negalima, bet buvo įjungta šviesa, todėl kito ligonio paklausiau, kur jie rūko. Jis sakė, kad kažkur koridoriuje ir davė cigaretę. O tas kitas pareigūnas tuo metu miegojo ant kėdės“.

M. Jonkus pasakojo, kad išėjęs iš palatos nuėjo prie medicinos seselių, bet tą naktį budėjusi slaugytoja taip pat miegojo savo darbo vietoje.

„Tuo metu ėjau į kitą pusę – ten buvo akligatvis, dvi durys, pro vienas įėjau, leidausi laiptais, nes jautėsi rūkalų kvapas, galvojau, kad ten rūko, – savo pasakojimą tęsė M. Jonkus. – Nusileidau du aukštus, paskui išgirdau durų trenksmą, pastovėjau ir vėl leidausi toliau į apačią, galvojau, kad ten apačioje rūko pareigūnas su tuo kitu ligoniu.

Bet jokio pareigūno neradau, atsidariau langą ir pamačiau lauką – išlipau pro jį į balkoną. Kam? Nežinau, man taip viskas teisingai atrodė, mano galva buvo apsvaigusi, man ir dabar galva svaigsta. Tada net nebeužsirūkiau, nežinau, kažkaip susigundžiau pasprukti – suviliojo grynas oras. Statybininkų laiptais išlipau pro balkoną, lipdamas statybininkų kopetėlimis vos nenukritau. Ir ėjau visada grynai tiesiai – absoliučiai be jokio tikslo, nes net neįsivaizdavau, kokioje vietoje esu.“

M. Jonkus sakė, kad paėjęs kokia dešimt metrų nuo ligoninės suklupo, nes apsvaigo galva – kiek laiko pasėdėjęs ant žemės jis patraukė šalia buvusio miškelio link.

„O tada atsiguliau ant žemės ir užsnūdau prie gyvenamojo kvartalo, prie kažkokio namo, gulėjau ant lentos, – pasakojo jis. – Atsibudau nuo triukšmo – skraidė sraigtasparnis. Nusprendžiau eiti ligoninės link, nes išsigandau, galvojau, kad galiu nukraujuoti. O tada pamačiau pareigūnų automobilį – pasislėpiau už kito automobilio“.

Teisėjos paklaustas, kodėl iš karto nesutiko pareigūnams pasiduoti, M. Jonkus sakė, kad esą „nelabai būtų malonu stovėti gatvėje ir laukti, kol pareigūnai privažiuos“.

„Ką žinau, gal jie puls, daužys mane su bananais, juk taip vyksta kalėjimuose, kam man laukti – juk esu kalinys, ant manęs galėjo pulti, – sakė M. Jonkus. – Jūs pagalvokite, ar bent vienas žmogus eitų link pareigūnų su ištiestomis rankomis, prašydamas, kad sulaikytų? Tada nemaloniai pasijutau, kai pamačiau pareigūnų automobilį, gal kitaip būtų nutikę, jeigu būčiau pamatęs medikų automobilį“.

M. Jonkus tikino, kad gailisi, jog paspruko iš ligoninės. „Jau geriau būčiau tą naktį neprabudęs, visą laiką išgulėjęs lovoje, man būtų tęsiamas gydymas“, – sakė jis.

Bausmę atlieka dėl verslininko nužudymo

M. Jonkus yra nuteistas kalėti 18 metų už verslininko Vilmanto Dundulio nužudymą. Teismas yra nustatęs, kad praėjusių metų vasarį jis atvyko į verslininko butą – vyrai buvo susitarę pasikalbėti dėl šaunamojo ginklo pardavimo.

Anot teismo, M. Jonkus, apžiūrinėdamas verslininko pistoletą, siekė jį pagrobti, todėl šiuo ginklu šovė į kambaryje buvusį V. Dundulį. Nuo patirto sužalojimo verslininkas mirė įvykio vietoje.

Po šūvio M. Jonkus pagrobė minėtą pistoletą, taip pat 13 vnt. šovinių, dvi pistoleto dėtuves bei ginklo priežiūros priemonių dėžutę. Pagrobtų daiktų vertė siekė 400 Eur. Vėliau minėtus pistoletą ir šovinius nuteistasis be leidimo nešiojo Klaipėdos mieste, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.