Nors viešnamis buvo slaptas, visa informacija apie merginas ir jų klientus suguldavo į užrašus – nuo sutuoktinių savo „darbą“ slėpusios moterys fiksuodavo ne tik klientų asmens duomenis, bet ir intymiausią informaciją, pavyzdžiui, kūno sudėjimą ir penio ilgį.
Sunku patikėti, bet viešnamyje dirbusios merginos turėjo ir vadinamąją „atsiliepimų knygą“, kurioje klientai galėjo išsakyti savo nuomonę apie jiems seksualines paslaugas suteikusias plaštakes. Šios savo ruožtu privalėdavo klientams užtikrinti anonimiškumą ir neužkrėsti jokiomis ligomis – jos turėdavo reguliariai lankytis pas medikus, o jeigu pažeisdavo viešnamyje nusistovėjusią tvarką, būdavo baudžiamos piniginėmis baudomis.
Tiek daug metų Šiauliuose veikęs viešnamis nebuvo sudominęs policijos pareigūnų – jie apie prostitutes ir jiems vadovavusį sąvadautoją nieko nežino. Tiesa, neatmetama versija, kad policininkai tiesiog užsimerkdavo, nes viešnamiui vadovavo buvęs pareigūnas Audrius Šeporaitis.
Jis anksčiau yra dirbęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o šiuo metu dirba dziudo imtynių sporto treneriu.
„Mums tiek metų pavyko dirbti nepastebėtiems, nes merginos niekam nesiskundė, be to, mes buvome „saugomi“ – „stogui“ teko mokėti ir po 6 tūkst. Lt per mėnesį“, – prisipažino A. Šeporaitis. Kas tas „stogas“, buvęs pareigūnas nenurodė – puikiai suvokė, kad išdavystė gali labai brangiai kainuoti. Tačiau pareigūnai išsiaiškino, kad tarp viešnamio klientų buvo ir garsių žmonių – jeigu apie tai sužinotų jų žmonos, neabejojama, jų namuose tikrai lauktų ne pyragai.
Galėjo uždirbti 1,5 mln. Lt
Ilgą laiką Šiauliuose neoficialiai veikęs viešnamis buvo uždarytas, kai jame apsilankė informaciją nusprendę patikrinti policijos pareigūnai – jie viename interneto portale aptiko skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog jaunos merginos atlieka atpalaiduojantį masažą.
Skelbimu susidomėję pareigūnai kurį laiką slapta klausėsi telefoninių pokalbių – jie atskleidė, kad merginos teikia ne tik „masažo su laiminga pabaiga“, bet ir seksualines paslaugas. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, skelbimai paskutiniuoju metu prostitutėms nelabai padėjo – merginos turėjo nuolatinius klientus, o į skelbimus reaguodavo vis mažiau vyrų.
„Mes būtume ir taip užsidarę, nes klientų nebebuvo“, – viena seksualines paslaugas teikusi mergina prisipažino, kad viešnamiui grėsė bankrotas, bet jo uždarymą paspartino pareigūnai.
To neneigė ir merginoms vadovavęs treneris A. Šeporaitis – atvira išpažintis vyrui padėjo išsaugoti laisvę: ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai kaltę pripažinęs šiaulietis buvo nuteistas lygtine vos dvejų metų bausme bei buvo įpareigotas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti tūkstantį litų.
Nors viena policijos tyrėja per kratą slaptuose užrašuose nustatė, kad viešnamis per dešimt metų galėjo uždirbti pusantro milijono litų, tačiau teisme tokia suma nebuvo nustatyta, todėl net nebuvo konfiskuoti pinigai, kuriuos sąvadautojas ir prostitutės galėjo uždirbti.
Viešnamio vado išpažintis: merginos dirbo pagal grafiką
Kas darėsi vieno daugiabučio bute, kurio kaimynai žinojo, jog jame gyvena laisvo elgesio merginos? Tai nė kiek nesigėdydamas pareigūnams atskleidė pats viešnamio vadovas.
A. Šeporaitis pasakojo, kad atidaryti viešnamį nutarė negalėdamas išnuomoti tėvui priklausančio buto.
„Kartą butą išnuomojau vienai merginai – netrukus sužinojau, kad ji čia susitikinėja su vyrais, – pasakojo A. Šeporaitis. – Taip viskas ir prasidėjo.“
Norėdamas apsaugoti merginas nuo nemalonumų, sąvadautojas joms liepdavo susigalvoti slapyvardžius, tačiau jos taip pat turėjo specialius kodus.
„Tai buvo daroma dėl merginų saugumo, kodai buvo suteikiami ir klientams, – A. Šeporaitis sakė, kad paslaugų įkainius nustatydavo pagal rinkos kainas: pusė valandos – 70, valanda – 100 litų, – Merginos užsidirbdavo ir papildomai, priklausomai nuo teikiamos paslaugų rūšies.“
Treneris sakė, kad su kiekviena mergina buvo sudaręs buto nuomos sutartis – taip pat siekė apsisaugoti nuo gresiančių nemalonumų. Tiesa, nuomos mokesčio jis neimdavo – merginos turėdavo atiduoti apie 30-40 proc. savo uždarbio.
„Uždirbtus pinigus merginos surinkdavo ir man perduodavo, kai atvažiuodavau pasižiūrėti, kaip joms sekasi, – sakė jis. – Tačiau atlyginimą jos gaudavo tik kartą per mėnesį, kartais joms išmokėdavau ir premijas. Kiek jos uždirbdavo? Įvairiai, priklausydavo, kiek aptarnaudavo klientų, kai kurios gaudavo ir 4 tūkst. Lt.“
Viešnamyje – savos taisyklės
Nors prostitutės savo viršininkui neturėjo jokių pretenzijų, tačiau viešnamyje vis tiek galiojo savos taisyklės – merginoms buvo skiriamos nuobaudos, kurių dydį buvo nustačiusios jos pačios. Pavyzdžiui, jei mėnesio laikotarpyje nepasitikrindavo sveikatos, joms būdavo skiriama 50 Lt bauda. Ji būdavo įnešama į „bendrą kasą“.
Sąvadautojo teigimu, merginos kartais įdarbindavo ir savo drauges ar pažįstamas. „Jas visas saugodavau, jeigu tik reikėdavo, be to, buvau pasisamdęs ir apsaugininką“, – neslėpė A. Šeporaitis.
„Verslininkas“ prisipažino, kad kambaryje, kuriose merginos linksmindavo savo klientus, buvo įrengtas pavojaus mygtukas, be to, iš kito kambario per specialią skylutę buvo galima stebėti sekso scenas.
Ar kas čia specialiai ateidavo pasižiūrėti, kaip klientai leidžia laiką su prostitutėmis, dziudo imtynių sporto treneris neatskleidė. Jis pareigūnams nenorėjo pasakoti ir apie klientus.
Vyras – užsienyje, žmona – viešnamyje
Tačiau savo atvirumu pareigūnus nustebino viešnamyje dirbusios merginos. Net pustrečių metų prostitute dirbusi Asta V. prisipažino, kad seksualines paslaugas ėmė teikti dėl sunkios materialinės padėties.
„Mano vyras išvažiavo į užsienį, o man buvo sunku pragyventi, todėl ieškojau darbo – kai įdėjau skelbimą, jog ieškau pagalbinio darbo, man paskambino moteris ir pasiūlė daryti masažą, – pasakojo Asta V. – Kitą deną susitikau su moterimi, tai buvo A. Šeporaičio žmona. Ji man sakė, kad tai, ką darysiu, bus daugiau nei masažas. Sutikau ir pradėjau dirbti.“
Moteris teigė, kad viešnamyje dažnai keisdavosi „darbuotojos“ – naujoms merginoms „senbuvės“ aprodydavo butą, papasakodavo, kaip reikia elgtis su klientais.
„Mes taip pat turėdavome daryti užrašus apie klientus, iš jų gautą užmokestį – kadangi buvo vyrų, kurie nuolat pas mus lankydavosi, jiems taip pat būdavo priskiriami specialūs numeriai, taip atrodė saugiau“, – teigė ji.
Kelių vaikų motina neslėpė, kad kartais sudarydavo merginų darbo grafiką, nors oficialiai ir nebuvo paskirta viešnamio, kaip ji sakė, vyresnioji.
Ryte – universitete, vakare – svetimo vyro glėbyje
„Dirbau 4 metus, kadangi iš anksto buvo sudarytas grafikas, galėjau darbą suderinti su studijomis, – sakė ji. – Per mėnesį uždirbdavau virš tūkstančio litų, uždarbis priklausė nuo dirbtų dienų. Man labai reikėjo pinigų studijoms, o tėvai man nepadėjo, todėl viešnamis buvo mano išsigelbėjimas.“
Klientams kaip „numeris 14” žinoma prostitutė taip pat prisipažino, kad buvo du kartus įkliuvusi policijai, tačiau iš karto sumokėdavo baudą ir nemalonumai tuo pasibaigdavo.
Stebėjo, kaip aptarnauja klientus
Tuo metu kita prostitutė prisipažino, kad kartais jai būdavo įdomu stebėti, kaip jos kolegės „atlieka masažą“.
„Kartais jas stebėdavau iš kito kambario per tam skirtą angą, įrengtą gretimame kambaryje“, – prisipažino kelių vaikų motina. Būtent dėl šeimoje kilusių barnių ji buvo priversta nutraukti darbą viešnamyje.
Ši, kaip ir kitos merginos neslėpė, kad kartais apsilankydavo vietinio laikraščio redakcijoje, kur priduodavo skelbimus. „Paskui mes pačios atsiliepdavome į skambučius ir susitardavome su klientais“, – sakė jos.
„Mūsų butas buvo pritaikytas šioms paslaugoms – du kambariai buvo skirti darbui, o vienas buvo merginų persirengimo kambarys, iš jo mus stebėjo apsaugininkas, ar viskas gerai – jo paslaugų dažniausiai prireikdavo tuomet, kai atvažiuodavo daugiau nei vienas klientas“, – neslėpė dar kita mergina.
Prie lovos – skundų ir atsiliepimų knyga
Prostitutė prisipažino, kad kai kurie klientai nusivildavo viešnamyje dirbančiomis merginomis, todėl kaip sovietiniais laikais reikalaudavo „skundų knygos“.
Viešnamio sąvadautojas atsižvelgė į klientų poreikius – kambariuose matomoje vietoje buvo padėtas sąsiuvinys su užrašu „Skundų ir atsiliepimų knyga“. Ją per kratą rado pareigūnai.
„Šią knygą A. Šeporaitis visada skaitydavo ir paskui aiškindavo, kaip reikia elgtis su vyrais“, – sakė mergina.