Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad A. Grigutis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo paleidžiant jį iš pataisos įstaigos.

„Bausmės tikslai A. Grigučiui pritaikius lygtinį paleidimą nebuvo pasiekti ir nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys.

Teisėjas patenkino Probacijos tarnybos teikimą ir A. Grigutį grąžino atgal į įkalinimo įstaigą atlikti 3 metų 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies. Tokios sankcijos nuteistas išradingasis sukčius sulaukė likus vos mėnesiui iki bausmės pabaigos.

Prieš kelerius metus Lietuvoje išgarsėjęs A. Grigutis buvo nuteistas dėl sukčiavimo 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš jo nukentėjusiaisiais pripažintiems žmonėms teismas buvo priteisęs daugiau kaip 287 tūkst. eurų, kuriuos jis privalėjo sumokėti paleistas į laisvę lygtinai. Tačiau nesumokėjo – į dviejų nukentėjusiųjų sąskaitas jis per trejus metus pervedė vos 414 Eur.

Kad nevykdo teismo nurodymų, A. Grigutis buvo įspėtas du kartus, tačiau nukentėjusieji vis tiek pinigų nesulaukė, nors vyras dirbo dviejose bendrovėse ir gaudavo nemažą atlyginimą.

Maža to, laisvėje vyras padarė administracinį teisės pažeidimą – vairuodamas automobilį „Lexus“ viršijo leistiną greitį. Ir šį pažeidimą padarė jis tuo metu, kai A. Grigučiui buvo uždrausta išvykti iš Vilniaus miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo metu A. Grigutis tikino, kad ne jis, o kitas asmuo vairavo automobilį, kuris buvo užfiksuotas padaręs KET pažeidimą Žemaitijoje. Kas jis, vyras nenurodė. Be to, jis teisinosi, kad negalėjo atlyginti žalos nukentėjusiesiems, nes esą vienas darbdavys jam nesumokėjo 3,5 tūkst. Eur atlyginimo, dėl to bendrovei yra paskelbtas bankrotas.

Kad A. Grigutį būtina grąžinti atgal į įkalinimo įstaigą, buvo įsitikinęs ir prokuroras Armandas Vainauskas.

„Nuteistasis realiai nepradėjo atlyginti žalos, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, jokių pastangų nededa, o praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, yra padaryta ir nemažai administracinių teisės pažeidimų“, – sakė jis.

Alfredas Grigutis
Dėl sukčiavimo A. Grigutis yra teistas ne kartą – jis buvo pasišovęs parduoti net Lietuvos pašto pastatus, be to, iš dešimties žmonių išviliojo beveik 500 tūkst. Eur. Buvęs KGB vairuotojas buvo labai iškalbingas, sugebėdavo sudaryti patikimo verslininko įspūdį, o jau po to „viskas eidavo kaip sviestu patepta“.

A. Grigutis savo aukoms prisistatydavo kaip įtakingas Valstybės saugumo departamento (VSD) majoras, turintis pažinčių įvairiose srityse. Solidžias sumas jis išviliojo ne tik iš moterų, vienos gintaro perdirbimu užsiimančios įmonės vadovų, bet ir... policijos pareigūno bei vieno komercinio banko vadybininkės.

Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad A. Grigučio kalbomis patikėjusi sostinės Žvėryno gyventoja Natalija Š. bankui įkeitė savo žemės sklypą Paribio gatvėje ir į automobilių prekybos verslą pinigus žadėjusiam investuoti „verslininkui“ atidavė apie 140 tūkst. Eur.

Su kita savo auka, viename komercinių bankų dirbančia Kristina V. „solidus verslininkas“ buvo supažindintas per pažįstamus. Moteris patikėjo vyriškio pažadais, kad Italijoje jis už maždaug 65 tūkst. Eur nusipirks XVII-XVIII a. antikvarinę susaliniu auksu padengtą skrynią, kuria yra susidomėjęs vienas antikvaras iš Izraelio.

Banko darbuotoja A. Grigučiui buvo davusi 23 tūkst., tačiau 8 tūkst. Eur jis vėliau grąžino. „Ši skrynia tapo nevertinga, kai ji, pervežant į Lietuvą, įsikilo, todėl ir žlugo biznis“, – savo elgesį bandė pateisinti vyras.

Žadėjo Kaliningrade nupirkti dvi tonas gintaro

Dar keliems asmenims muitinės darbuotoju prisistatydavęs A. Grigutis žadėjo tarpininkauti įsigyjant aukcionuose prabangius automobilius. Už juos „verslininku“ patikėję asmenys atidavė nuo 3,5 iki 7 tūkst. Eur, tačiau mašinų taip ir nesulaukė.

Kaltinamasis teisme aiškino, kad iš tikrųjų žinojęs apie užsienyje planuojamus aukcionus, tačiau už gautus pinigus mašinų net neketino pirkti.

Kad aukos aklai tikėjo A. Grigučiu, paaiškėjo ir dėl to, kad vienas vyriškis, atidavęs daugiau kaip 7 tūkst. Eur už automobilį, bet jo taip ir nesulaukęs, vėliau sutiko prisidėti prie mobiliųjų telefonų verslo. Į jį 12 tūkst. Eur investavęs vyras vėl liko be nieko.

Į gilią krizę pateko ir Šiauliuose įkurtos gintaro perdirbimo įmonės vadovai. Jie patikėjo A. Grigučio pasakojimais, kad Kaliningrade yra sulaikyta 60 tonų gintaro – „verslininkas“ teigė turįs ryšių ir galįs jį parduoti. Šiauliečiai sutiko nusipirkti daugiau kaip 2 tonas gintaro, už jį sumokėjo 70 tūkst. Eur, bet liko be nieko.

Be pinigų liko ir vilnietė Jadvyga B. – moteris patikėjo, kai vyriškis jai labai pigiai pasiūlė Kalvarijų gatvėje nupirkti butą. Beveik 35 tūkst. Eur sumokėjusi vilnietė pinigus sumokėjo per 6 kartus, tačiau taip ir neįsitikino, ar tikrai neužkibo ant sukčiaus meškere mesto kabliuko.

Į savo aferas A. Grigutis buvo įvėlęs ir vieną Vilniaus advokatą, kuris jo interesams atstovavo vienoje baudžiamojoje byloje. Kai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, tuo metu tik įtariamuoju buvęs „verslininkas“ nebuvo suimtas, tačiau be pareigūnų žinios negalėjo išvykti iš Lietuvos.

Paaiškėjo, kad vyriškis laikraščiuose perskaitė apie istoriją, kad vilniete Andžela K. ir jos draugu Rasiumi R. susidomėjo teisėsaugininkai, nes jie įtariami iš vieno šalies banko saugyklos pasisavinę solidžią sumą pinigų ir vertybių.

Su Andželos K. motina Liudmila K. susitikęs A. Grigutis prisistatė aukštu VSD pareigūnu ir pasisiūlė pagelbėti jos dukrai. Pažintimis teisėsaugos struktūrose gyręsis sukčius pažadėjo, jog „padarys viską“, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla, o Andžela K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Iš merginos motinos jis paėmė beveik 75 tūkst. Eur – pinigų moteris gavo pardavusi butą. Iš šios sumos A. Grigutis 44 tūkst. Eur žadėjo sumokėti bankui, kuris esą turėjo iš policijos atsiimti pareiškimą. Dar 11 tūkst. eurų „VSD majoras“ žadėjo sumokėti Rinktinės gatvėje sėdintiems prokurorams, beveik 8 tūkst. Eur advokatui ir panašią sumą – nukentėjusiajai, iš kurios saugyklos banke buvo pagrobti pinigai ir vertybės.

„Taip, aš ja pasinaudojau – niekam neketinau mokėti pinigų, suplanavau juos sau pasiimti“, – nė kiek nesikuklindamas teisme pareiškė A. Grigutis.

Prokurorai įtarė, kad „verslininkas“ pinigus pralošė kazino – jis dažnai lankydavosi lošimų namuose ir ne kartą yra savo vardu buvo užregistravęs laimėjimus.

A. Grigutis buvo teisiamas ir dėl pinigų užvaldymo iš vienos stambios nekilnojamojo turto agentūros – iš jos išviliojo beveik 600 tūkst. Eur. Šiuos pinigus vyras gavo už neva privatizuojamo Lietuvos pašto pastatus.

Sukčius siautėjo ir už grotų – pagal skelbimą susipažino su viena moterimi ir ją netrukus vedė. Santuoka patikliai A. Grigučio gerbėjai baigėsi liūdnai – iš karto po jos buvo areštuotos moters sąskaitos.