Baudžiamąją bylą dėl dvi gyvybes nusinešusios avarijos išnagrinėjusi teisėja Irina Serafin nutarė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartą jau teistam V. Vitkauskui paskiriant ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę – nuteistajam skirtas įkalinimas ketveriems metams, bet bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.
Per šį laikotarpį V. Vitkauskas privalės pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per trejus metus vienam nukentėjusiajam sumokėti 8,5 tūkst. eurų.
Be to, V. Vitkauskui trejiems metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones.
Širvintų rajone gyvenantis V. Vitkauskas buvo nuteistas dėl baisios avarijos praėjusių metų lapkričio 23-osios naktį, kai apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,18 prom.), vairuodamas automobilį „Audi A4“, kelyje Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vytinė, esant rūkui, nuokalnėje kelio vingyje, nesugebėjo suvaldyti savo vairuojamo automobilio, kuris praradęs stabilumą kelyje, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į tilto konstrukciją – betoninę koloną.
Eismo nelaimės metu automobilis buvo visiškai sumaitotas, vienam keleiviui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kiti du žuvo.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Vitkauskas pripažino jam pateiktus kaltinimus. Jis pasakojo, kad tragedijos išvakarėse su broliu buvo Ukmergės rajone, Antakalnio kaime, šokiuose. Čia vaikinai susitiko su bičiuliu ir išgėrę alkoholio nutarė nuvažiuoti dar pas kitą draugą. Pas jį vėl bičiuliai gėrė, o prisigėrę nutarė, kad vidury nakties reikėtų aplankyti dar vieną draugą, gyvenantį Širvintose.
„Visi nutarė, kad aš, kaip išgėręs, geriausiai jaučiuosi, todėl vairuosiu“, – sakė V. Vitkauskas.
Jis tikino, kad važiavo apie 50-70 km/val. greičiu.
„Kelią gerai žinojau, nes dažnai juo važinėju, – sakė V. Vitkauskas. – Važiuojant link Širvintų per Čiobiškio miestelį, jau artėjant prie Dariaus ir Girėno tilto per Musės upę, draugas kažką pasakė apie sustojimą. Ketinau pervažiuoti tiltą ir tada sustoti, tačiau jis persisuko per savo kairį petį ir dešine ranka sugriebė už vairo. Tuo momentu turėjau sukti vairą į kairę pusę, kad galėčiau važiuoti kelio vingiu per tiltą. Bet vairo nepasukau, nes negalėjo, iš karto automobilis atsitrenkė į betoninio tilto atramą. Sąmonę atgavau tik Vilniaus ligoninėje. Čia sužinojau, kad yra sužalotas mano brolis, o kiti du – žuvo.“
Kaltinamasis taip pat nurodė, kad tokioms sunkioms pasekmėms reikšmės greičiausiai turėjo tai, jog keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržais bei tai, kad jis buvo neblaivus.
„Manau, kad posūkį priešais tiltą būčiau sėkmingai įveikęs, jeigu ne netikėti draugo veiksmai, kadangi šis posūkis nėra staigesnis už tuos, kuriuos iki įvykio pravažiavome“, – pažymėjo jis.
Kad vienas žuvusiųjų vairuotojui plekštelėjo per petį, pastebėjo ir gyvas likęs avarijos liudininkas – nuteistojo brolis. Anot jo, tada keleivis pasviro į vairuotojo pusę ir dešine ranka „mostelėjo link vairo ar Vaido dešinės rankos“.
Apie nutikusią nelaimę policijos pareigūnams pranešė tuo metu pro šalį važiavęs vyras.
„Automobilis stovėjo priekiu įsmigęs į tilto atitvarą, variklis jau buvo užgesęs, – sakė jis. – Pro vairuotojo langą pamačiau ant vairo sukniubusį užspaustą vairuotoją, dar bandžiau atidaryti dureles, bet jos neatsidarė, tada atidariau kaires galines dureles. Viduje, gale, buvo sukniubęs žmogus, pradėjau jį kalbinti, kažkas pasakė, kad šalta. Iš karto skambinau į 112 ir į Širvintų policijos komisariatą, pranešiau apie įvykusį eismo įvykį, apie galimai žuvusius ir sužeistus.“
Žuvusiųjų Edgaro ir Edvino artimieji atleido V. Vitkauskui – jis nukentėjusiųjų atsiprašė, o su vienu susitarė, kad patirtą žalą atlygins per trejus metus.