Tačiau tokie Rukainių seniūnijoje gyvenančio vyro pasiteisinimai neatrodo įtikinami pareigūnams – Vilniaus apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti V. Svatkovskiui iškeltą baudžiamąją bylą dėl tyčinio jo žmonos Irenos Svatkovskajos nužudymo.
Valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika teisme sakė, kad V. Svatkovskis praėjusių metų spalio 7-14 dienomis, tiksliai nenustatytu metu, savo namuose, sutuoktinei sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, pilvą, taip padarydamas sunkius sužalojimus, nuo kurių moteris lapkričio 20 d. mirė Vilniaus ligoninėje.
Apie 30 metų su sutuoktine gyvenęs V. Svatkovskis kategoriškai neigia jam pateiktus kaltinimus, tačiau įvardyti, kas nuskriaudė jo žmoną, taip ir negalėjo. Išgirdęs, kad nužudytosios sūnus pareiškė keliasdešimt tūkstančių eurų siekiantį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nuolatinio darbo neturintis vyras visai pratrūko: „Aš nekaltas, o ką, jis dar nori iš manęs gauti pinigų?“ – teisme piktinosi V. Svatkovskis.
Vyras pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, jog vieną dieną žmoną paliko namuose ir išvažiavo pas brolį padėti žiemai paruošti malkas.
„Kai grįžau vakare, Ireną aptikau lovoje su kavalieriumi, jis iš karto pabėgo, o žmonai sudaviau kartą per veidą ir išvažiavau atgal pas brolį“, – sakė V. Svatkovskis. Kur gyvena žmonos meilužis, vyras negalėjo pasakyti – dar būdama gyva sutuoktinė esą tik užsiminė, jog šį visi vadina Pranu ir jis dirba taksistu,
Po dviejų dienų grįžęs į namus vyras teigė sutuoktinę radęs girtut girtutėlę – moteris gulėjo ant grindų.
„Sakiau, bielka, stokis, bet ji ir toliau gulėjo, todėl paėmiau diržą ir kelis kartus sudaviau per pilvą, – teisme pasakojo kaltinamasis. – Tada ją pakėliau ir paguldžiau ant sofos – ji visą laiką miegojo.“
Šeštadienį sutuoktiniai vėl išgėrė, kaip sakė kaltinamasis, „pilstuko“. „Žmona blogai jautėsi, bet galvojau, kad praeis – sekmadienį iškviečiau greitąją, tačiau atvažiavę medikai jos nepaėmė, sakė, girtų neveža, – kalbėjo V. Svatkovskis. – Daugiau jai nedaviau gerti, sakiau, išblaivėk. Ir taip dar kelias dienas prabuvome namuose, bet padėtis nė kiek negerėjo, todėl vėl iškviečiau greitąją – šįkart ją iš karto išsivežė.“
Kaltinamasis neslėpė, kad medikams melavo, jog prieš sutuoktinę nebuvo pavartojęs smurto. „Sakiau, gal arklys sužalojo“, – prisipažino jis.
Vyras iki šiol netiki, kad sutuoktinė ligoninėje mirė nuo jo suduotų smūgių. „Degtinė ją pražudė – Irena visą gyvenimą gėrė, niekur nedirbo, prieš mirtį buvo registruota Darbo biržoje, gaudavo pašalpą, bet niekada nematydavau jos pinigų – vos gavusi išeidavo į sodus ir ten pragerdavo, o kai pinigų neturėdavo, grįždavo į namus“, – V. Svatkovskis sakė, kad kartais sutuoktinė į namus negrįždavo ir savaitę.
„Ir aš jai suduodavau, ir ji mane sumušdavo“, – neslėpė jis.
Kaltinamasis tikino, kad jį skaudina sutuoktinės sūnaus iš pirmosios santuokos pretenzijos. „Jis su motina jau 20 metų negyveno ir per šiuos metus vos du kartus buvo atvažiavęs jos aplankyti, o aš ligoninėje nuo Irenos nesitraukiau – kiekvieną dieną važiuodavau“, – pareiškė vyras.
Tuo metu nužudytosios sūnui Jurijui tokios patėvio kalbos tik kėlė nemalonius prisiminimus. „Pas motiną į ligoninę nuvažiavau tris kartus – iš pradžių ji buvo komoje, o kai trečią kartą atvažiavau, jau gulėjo paprastoje palatoje, bet negalėjo kalbėti – buvo visa mėlyna, – sakė nukentėjusysis. – Paklausiau, ar tėvas tave sumušė, ji nieko nesakė, tik apsiverkė ir linktelėjo galva. O paskui mirė.“
Nužudytosios sūnus neslėpė, kad nepritarė motinos gyvenimo būdui – ji su V. Svatkovskiu nuolat girtavo. „Buvau jiems nuvežęs vištų, ketinau dar atvežti, bet paskambino kaimynė ir pasakė, kad nevargčiau – jie paukščius jau pardavė soduose, tas pats buvo ir su makaronais, ryžiais – net juos parduodavo arba iškeisdavo į alkoholį“, – prisipažino Jurijus.
Jeigu teisme bus įrodyta nuosprendžio laisvėje laukiančio V. Svatkovskio kaltė, dėl tyčinio nužudymo jam grės įkalinimas iki 20 metų.