Martynas Kupstys ir Andrius Giedraitis per Linkolno Karūnos teisme penkias savaites trukusį teismą neigė nužudę 24 metų Ivaną Zdanovičių iš Latvijos.

Geinsbore gyvenusį 25 metų M. Kupstį pirmadienį prisiekusiųjų teismas pripažino kaltu. Jam skirtas įkalinimas iki gyvos galvos, į laisvę jis galės bandyti išeiti tik po 25 metų.

30 metų A. Giedraitis iš Geinsboro kitą dieną daugumos prisiekusiųjų sprendimu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, su teise prašytis į laisvę po 21 metų.

Abu lietuviai kiek anksčiau prisipažino trukdę teismo procesui, pateikdami klaidingus parodymus apie lemtingo vakaro įvykius.

Teismo metu prokuroras Jamesas House`as sakė, kad praėjusių metų sausį vienas draugas rado I. Zdanovičiaus kūną jo nuomotame name Geinsbore, Eteringtono gatvėje, antrojo aukšto miegamajame.

Pirmajame namo aukšte buvo aptikti penki ugnies židiniai. I. Zdanovičius, kiek anksčiau su teisiamaisiais gėręs alkoholį, mirė apsinuodijęs dūmais.

J. House`as prisiekusiesiems sakė: „Ivano Zdanovičiaus kūnas buvo rastas 2014 metų sausio 17 dienos rytą, jo namo miegamajame. Jį rado draugas, tą rytą norėjęs su juo susitikti. Buvo iškviestos skubios pagalbos tarnybos. Įvykio vietoje policija ir ugniagesiai išvydo dūmų padarytą žalą“.

„Virtuvėje buvo įjungta penkių kaitviečių dujinė viryklė. Atrodo, kad liepsnelės užgeso pačios dėl deguonies stokos. Prokuratūra tvirtina, kad šie du teisiamieji penkiose vietose padegė namą. Be to, sakome, kad vienas iš jų uždegė ir šias dujines kaitvietes“, - teisme tvirtino prokuroras.

Pasak J. House`o, sausio 16-osios vakarą I. Zdanovičius gėrė su savo draugu Aldžiu Logonovu.

Išėjęs iš A. Logonovo namų, jis susitiko su M. Kupsčiu ir A. Giedraičiu ir kurį laiką buvo su jais.

Eteringotno gatvės name po incidento atlikta ekspertizė parodė, kad ant suodinos sienos liko M. Kupsčio pirštų ir delno atspaudų.  „Šios žymės ant sienos liko tuo metu, kai ji jau buvo aprūkusi. M. Kupstys buvo namo viduje, kai jau liepsnojo bent vienas ugnies židinys“, - sakė prokuroras.

M. Kupstys prisipažino padegęs namą, bet neigė, kad norėjo pražudyti ar sužaloti I. Zdanovičių, teigdamas, kad troško tik sugadinti jo turtą. Jis sakė, kad I. Zdanovičius privertė jį pasijusti kvailiu dėl vieno pakelio su kanapėmis pristatymo.

M. Kupsčio svainis A. Giedraitis neigė buvęs namo viduje, kai įsiplieskė liepsnos.

Vyriausiasis inspektorius Stuartas Morrisonas po nuosprendžio sakė: „Šie du vyrai pagrįstai gavo ilgas bausmes. Jos atspindi jų nusikaltimo rimtumą. Tvirtinimai, kad jie neketino nužudyti I. Zdanovičiaus, neįtikino tyrimo pareigūnų ir prisiekusiųjų. Sprendimas padegti namą ir tuomet iš jo išeiti rodo visišką nepagarbą I. Zdanovičiaus gyvybei ir kaimyninių namų saugumui“.

„M. Kupstys ir A. Giedraitis tiksliai žinojo, ką daro, ir dėl savo veiksmų visiškai nesigailėjo. Džiaugiuosi, kad šie du labai pavojingi vyrai ilgą laiką bus už grotų, ir tikiuosi, kad teismo nuosprendis padės I. Zdanovičiaus šeimai susitaikyti su jo mirtimi“, - sakė pareigūnas.

Beje, bylą dar nagrinėjant teisme, pernai, M. Kupstys buvo per klaidą paleistas iš kalėjimo. Apie tai penktadienį pranešė britų žiniasklaida.

26 metų M. Kupstys žurnalistams teigė bandęs įtikinti Linkolno kalėjimo pareigūnus, kad jis kartu su kitais kaliniais turėtų sėsti į autobusą, vežantį į Linkolno Karūnos teismą. Tačiau pareigūnai jo žodžius ignoravo ir leido jam išeiti į laisvę pro pagrindinius kalėjimo vartus, rašo „The Telegraph“.

Pribloškianti kalėjimo klaida paaiškėjo tik po to, kai furgonas atvyko prie teismo – pareigūnai tarp kaltinamųjų pasigedo M. Kupsčio. Nedelsiant buvo pradėtas plataus masto tyrimas, o policija karštligiškai puolė ieškoti kalinio.

Tuo tarpu M. Kupstys netoli kalėjimo atsisėdo ant autobusų stotelės suoliuko. Niekieno nepastebėtas lietuvis prasėdėjo ten tris valandas, kol galiausiai buvo rastas ir grąžintas už grotų.

Ši klaida privertė Didžiosios Britanijos Teisingumo ministeriją pradėti skubų saugumo patikrinimą.

Teisme M. Kupstys pasakojo tikėjęsis, kad bus nugabentas iš kalėjimo į teismą, kaip įprastai. Furgonas jau laukė kalėjimo kieme.

„Buvau paleistas per klaidą, - prisiekusiųjų teismui sakė M. Kupstys. – Sakiau jiems, kad turėčiau būti teisme“.

M. Kupstys pasakojo, kad vienas kalėjimo pareigūnas nuėjo patikrinti jo teiginių, o tuomet kitas pareigūnas liepė jam eiti.

Tikslias praėjusių metų rugpjūtį įvykusio incidento detales galima atskleisti tik dabar, kai M. Kupstys buvo nuteistas dėl žmogaus nužudymo.

„Man pasakė, kad viskas yra gerai. Man sakė, kad viskas vyksta pagal tvarką ir aš būsiu paleistas. Kai buvau išleistas, 10 ar 15 minučių tiesiog laukiau prie kalėjimo vartų“, - teigė lietuvis.

„Pagalvojau, kad galiu pabėgti. Mąsčiau apie daugelį dalykų. Galėjau grįžti namo. Galėjau grįžti pas draugus, bet supratau, kad neįmanoma, jog buvau paleistas. Man reikėjo į teismą. Kelias valandas pasimėgavau saule. Sėdėjau ant suoliuko už 20–30 metrų nuo kalėjimo vartų. Nuėjau į tualetą. Šalia kalėjimo yra ligoninė. Ten ir nuėjau. Žinojau šią ligonę. Ten gimė mano dukra. Pasinaudojęs tualetu grįžau ant to paties suoliuko“, - pasakojo kalinys.

„Tiesiog galvojau, kad įvyko klaida. Žinojau, kad jie paleido mane per klaidą ir turėtų ateiti manęs ieškoti. Laukiau. Pro mane vaikščiojo aukšti kalėjimo pareigūnai. Buvau paleistas iš kalėjimo maždaug tris valandas. Tuomet atėjo kalėjimo pareigūnai ir mane nusivedė. Daug kalėjimo pareigūnų“, - pasakojo lietuvis.