Užrakinti duris ir uždaryti langus savo būstą ilgesniam laikui paliekantiems šeimininkams nepakanka. Vasarą kaip niekad triūsiančius vagis vidun gali pakviesti pripildyta pašto dėžutė, sujauktas kilimėlis ar net keli saulėgrąžos lukštai tarpduryje. Policijos departamento duomenimis, dėl gyventojų neapdairumo, kai šie patys ilgapirščiams sudaro sąlygas suprasti, kad namai tušti, įvyksta 30 proc. vagysčių iš būstų.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Tuo tarpu draudimo bendrovėms tenka atlyginti nemenkus nuostolius, mat kai kuriems draudikams vasarą tenka susidurti su dvigubai didesniu vagysčių mastu nei įprastai.

Dėl taikomų stebėjimo metodų vagys gali lygiuotis net į legendinio serialo „Pretendentas“ herojų, galėjusį įsikūnyti į bet kurią profesiją. Vagys gali apsimesti kurjeriais, pašto darbuotojais, prekybos agentais, socialinių ar specialių tarnybų darbuotojais. Kad gyventojo būstą yra nusižiūrėję ilgapirščiai, išduoda atsitiktiniai nepažįstamų asmenų skambučiai ar vizitai skirtingu paros metu.

Būsto šeimininkui nepatartina telefono atsakiklyje palikti žinutės, kad jo šiuo metu nėra namie. Saugiau pateikti dviprasmiškesnio turinio informaciją, pavyzdžiui: „Šiuo metu esu užimtas, paskambinkite vėliau“.

Policija taip pat pataria garsiai nepasakoti apie planuojamus pirkinius, nusipirktus bei parduotus daiktus, atsiimtus indėlius ar gautas paskolas. Gyventojai taip pat turėtų įspėti savo vaikus, kad šie, žaisdami kieme, nesigirtų, jog kartu su šeima įsigijo vertingą daiktą ir nepasakotų apie planuojamas išvykas ir atostogas.

Grobį gali ir „sužvejoti“

Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Nemeikaitės, nuo vagysčių iš butų kenčia tiek gerai įrengtų, tiek senų butų savininkai. „Galimas didesnis grobis vagišius labiau traukia prie prabangesnių butų, tačiau jų savininkai daugiau dėmesio skiria savo turto apsaugai. Į senos statybos butus įsilaužti paprasčiau, tad vagys mielai aplanko ir juos“, - sako ji.
Gyvenantiems pirmame aukšte net per karščius L. Nemeikaitė siūlo geriau kentėti kaitrą ir naktimis nepalikti praviro lango ar balkono. Apsisaugoti verta ir kitų aukštų gyventojams. Patrauklų grobį balkone pamatęs vagis, gali ryžtis jį „sužvejoti“ būdamas bet kuriame kitame aukšte.

Pasak L. Nemeikaitės, pasitaiko nemažai atvejų, kai vagys veržiasi esant šeimininkui. „Tokiu atveju reikėtų bandyti triukšmu nubaidyti įsibrovėlį, kviestis pagalbos. Nereikėtų tyliai laukti, kol nusikaltėlis įveiks duris, nes tiesioginis kontaktas gali būti pavojingas“, - pataria policijos departamento atstovė.

Svarbi kaimynų pagalba

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ kartu su Kalėjimų departamentu prie LR Teisingumo ministerijos ir rinkos tyrimų bendrove „TNS Gallup“ 2009 m. atliktas nuteistųjų už vagystes iš būstų tyrimas parodė, kad plėšikams sunkiausia įveikti signalizacijas, stebėjimo kameras ir seifus. Šokių tokių sunkumų sukelia ir įrengtos šarvo durys, įmontuotos kelios durų spynos, langų žaliuzės ar namuose laikomas šuo. Tuo tarpu kodinės spynos ar rakinamos laiptinės daugumai ilgapirščių – ne kliūtis.

Tyrimo duomenimis, prie sėkmingos vagystės prisideda ir kaimynų abejingumas – 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad kaimynai nieko nedaro, net jei įtaria, kad vykdoma vagystė.
Anot Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktoriaus Andriaus Romanovskio, vienas svarbiausių dalykų siekiant apsaugoti namus – stipri kaimynų bendruomenė. Prieš išvykstant savaitgaliui ar ilgesnei kelionei patariama informuoti patikimus kaimynus ir paprašyti, kad jie praneštų jums arba policijai, jei pastebėtų įsilaužimo žymes ar aplink namus besisukinėjančius įtartinus asmenis.

Vasarą – kaip visuomet darbymetis

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, per du pastaruosius vasaros mėnesius vagysčių iš būstų skaičius išaugo dvigubai. Anot Turto draudimo departamento vadovo Tomo Nenartavičiaus, per pirmus penkis šių metų mėnesius dėl ilgapirščių sukeltų nuostolių į bendrovę kreipėsi 93 turtą apsidraudę asmenys, o per birželio ir liepos mėnesius tokių pranešimų buvo net 80. Per pirmus septynis šių metų mėnesius vidutinė gyventojų dėl vagystės patiriama žala siekė beveik 3,5 tūkst. litų.
Pasak draudimo bendrovės „If“ Turto žalų ekspertės Aurimos Švedaitės, šią vasarą bendrovė fiksuoja 30 proc. turto vagysčių augimą. A. Švedaitė taip pat pastebi, jog ypač išaugo laiptinėse prirakintų dviračių vagysčių skaičius. „IF“ nurodo, kad vidutinis šių metų vagystės iš būsto nuostolių dydis yra beveik 4000 Lt.

Bendrovė „Lietuvos draudimas“ taip pat fiksuoja nežymų vagysčių vasaros metu padidėjimą. Pasak Draudimo rizikos ir žalų departamento žalų tyrimo eksperto Arūno Šliavo, lyginant 2009 ir 2010 m. gegužės – birželio mėn., vagysčių skaičius išaugo 5 proc. Šiais metais, lyginant su praeitais, išmokos klientams, apsidraudusiems turto draudimu, išaugo 12 proc. - nuo 4180 iki 4682 litų.

Tuo tarpu „PZU Lietuva“ vienintelė vagysčių skaičiaus augimo nefiksuoja. Pasak Komunikacijos vadovės Jovitos Aukštuolytės-Minderienės, vagysčių registruojama panašiai, kaip visuomet šiltojo sezono metu. Vidutiniškai nuostolis, priklausomai nuo pavogto namų turto vertės, gali būti nuo 1 000 – 50 000 litų. Anot J. Aukštuolytės-Minderienės, daugiau žalos atneša gamtos jėgos ir buitinės avarijos.

Gali palikti tik tuščias sienas

Pasak draudikų, iš būstų vagys gali išsinešti bet ką. Populiariausi dėmesio objektai yra pinigai, banko kortelės ir juvelyriniai dirbiniai. Be to, vagys itin pašaipiai atsiliepia apie žmones, kurie kartu su banko kortelėmis laiko jų kodus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius.

Iš būstų vagiami dokumentai, kurie vėliau gali būti naudojami sukčiavimui, tad jų nederėtų laikyti vienoje vietoje. Paklausi buitinė technika, elektronika, neretai pasisavinami ir brangūs drabužiai: odos, kailio gaminiai, prabangiai atrodančios moteriškos suknelės ar garsių prekės ženklų vyriški kostiumai. Dėmesį gali patraukti ginklai, netgi vaistai, patalynė ar akiniai. Pastebima, kad mažiau vagiami yra baldai, indai ir vaikiški žaislai.

Išalkę ar ištroškę vagys gali pratuštinti net ir šaldytuvą, ir alkoholinių gėrimų barą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (23)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (1)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (17)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (3)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (59)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1722)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (137)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Svajonių atostogų vieta, į kurią turistų skaičius griežtai ribojamas (2)

Ieškantys geriausios vietos nardymui ir vietos puikios atostogoms – turėtų vykti į Atlanto...