Švedijos nacionalinės jaunimo reikalų tarybos neseniai paskelbtose tyrimo išvadose teigiama, kad šalyje sekso paslaugas teikiančių vyrų skaičius daugiau nei du kartus lenkia savo kūnu prekiaujančių moterų skaičių. Tyrimo metu nustatyta, jog 2012 metais savo kūną pardavinėjo 2,1 proc. 16–25 metų amžiaus Švedijos vyrų. Kalbant apie sekso paslaugas teikiančias moteris, 16–25 metų amžiaus grupėje šis skaičius siekia vos 0,8 proc. Be to, jaunos švedės sekso paslaugas teikia tik priešingos lyties atstovams, o jauni vyrai parduoti savo kūno nesibodi tiek vyrams, tiek moterims.
„Už šių skaičių „slepiasi“ maždaug 20 tūkst. žmonių, kuriems reikia pagalbos. Mums reikia išsiaiškinti, kodėl savo kūną parduoda daugiau jaunų vyrų, o ne moterų“, – sakė Švedijos nacionalinės jaunimo reikalų tarybos atstovė.
Tyrimą atlikę specialistai taip pat nustatė tvirtą sekso paslaugų pirkimo ir seksualinio smurto ryšį. 78 proc. jaunų žmonių, prisipažinusių, jog verčiasi prostitucija, teigė patiriantys seksualinę prievartą.
Tyrimas atskleidė ir dar vieną nemalonų faktą: net 21,9 proc. 16–25 amžiaus žmonių mano, jog seksas mainais į kokį nors atlygį – nieko bloga.
Švedijoje prekyba savo kūnu nėra nusikaltimas, tačiau sekso pirkimas ar bandymas tai daryti užtraukia baudas.
Lenkijoje – panašios tendencijos
Būtų galima pasakyti, kad minėto tyrimo rezultatai – tai Skandinavijos šalyje gimusio ir klestinčio feminizmo „padariniai“, tačiau panašios tendencijos vyrauja ir kaimyninėje katalikiškoje Lenkijoje. Lenkų dienraštis „Dziennik“ skelbia, kad Lenkijoje vyrų prostitucija tiesiog klesti ir pasiūlymai pavakarieniauti su kliente, palydėti ją į pokylį, o vėliau – ir į lovą sulaukia didžiulio susidomėjimo.
Kiek vyrų Lenkijoje verčiasi šia profesija, nežino nei policija, nei jokia kita organizacija, tačiau pakanka internete paieškoti „nuomojamų“ vyrų, ir galima rasti šimtus pasiūlymų.
Zeliona Guros universiteto sociologas, vienas iš pranešimo apie prostituciją Lenkijoje autorių Jacekas Kužempa dienraščiui sakė, kad šiuo amatu dažniausiai verčiasi vyrai nuo 24 iki 30 metų, paprastai neturintys aukštojo išsilavinimo, bet išsiskiriantys gera išvaizda.
Pasak J. Kužempos, tokias paslaugas, beje, nepigiai kainuojančias, perka 30–50 metų gerą padėtį visuomenėje užimančios moterys. Kaip teigė vienas 24 metų vyriškis, jo paslaugomis dažniausiai naudojasi vadybininkės, direktorės, įmonių savininkės, net ištekėjusios moterys, kurių vyrai ilgai gyvena užsienyje.
Vyro „nuoma“ kainuoja nuo 100 iki 250 zlotų (maždaug tiek pat litų) per valandą, tiesa, tokios kainos prašoma tik savaitgaliais, nes paprastą darbo dieną tokios paslaugos atsieina pigiau. Vienas šiuo amatu užsiimantis vyrukas lenkų dienraščiui sakė, kad „aptarnauja“ keliolika moterų, tačiau atsiranda vis naujų klienčių, tad dėl laiko stokos kai kurių tenka atsisakyti.
Lietuvoje – pavieniai atvejai
Jei taip galima pasakyti, Lietuvoje šioje srityje taip pat vyksta progresas. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis teigė, kad mūsų šalyje vyrų prostitucija nėra išplitęs reiškinys, tuo daugiau užsiima pavieniai asmenys. Tačiau pastebima, kad tokias paslaugas teikia vis daugiau vyrų. Žinoma, jų skaičius dar toli gražu neprilygsta moterų, prekiaujančių savo kūnu, skaičiui. Vyrų, užsiimančių prostitucija, statistikos nėra, tačiau keletą sykių tokių vyriškių, pasak pareigūno, teko pagauti ir nubausti.
Užsiimančių prostitucija vyrų veikimo būdai – panašūs kaip ir moterų, tik tiek, kad jie nestovi gatvėse – paprastai skelbiasi laikraščiuose ir internete. Vyrų paslaugų kainos yra panašios kaip ir moterų – nuo 20 iki 200 litų. Ir skelbimuose jie maskuojasi panašiai kaip moterys: „Už pinigus išpildysiu visas tavo svajones“, „Simpatiškas sportiškas vyrukas patenkins bet kokias užgaidas“, „Porelės ieško porelių“ ir t. t. Policija kol kas nėra užfiksavusi atvejų, kad veikiančiuose „masažo salonuose“ kartu su merginomis dirbtų ir vyrukai.
Apskritai išaiškinti tokį pažeidėją nėra paprasta, tai užima nemažai laiko. Jie dažniausiai saugosi, tikrina informaciją, prašo rekomendacijų. Gana ilgai užtrunka susirašinėjimas su jais interneto svetainėse, elektroniniu paštu. Kartais tenka daug kartų kalbėtis telefonu. Išskirtinis vyrų prostitucijos bruožas tas, kad jie siūlo paslaugas ne tik priešingos, bet ir tos pačios lyties asmenims.
Pasak R. Matonio, iš policijos užfiksuotų atvejų galima spręsti, kad dažniausiai prostitucija užsiima dirbantys, bet nepasiturintys vyrai, norintys prisidurti prie atlyginimo. Dažni atvejai, kai vyrai turi šeimas (ar nuolatines drauges, sugyventines) ir, atvykus klientėms, išsiunčia jas į lauką... Tokių atvejų buvo užfiksuota atvykus tariamai klientei, policijos pareigūnei.
Susirasti – nelengva
Lietuvos žiniasklaidoje galima rasti pokalbių su prostitucija užsiimančiais vyrais, ir iš jų susidaro įspūdis, kad vos paskambinus kokiu nors telefono numeriu, skelbiamu kone ant kiekvieno kampo, tuoj atbėgs aukštas atletiškas jaunuolis ir noriai dalysis savo įspūdžiais. Kitaip sakant, ne tik bus švarus, dailiai nuaugęs, bet ir turės savo minčių, gebės apibendrinti šioje veikloje patirtus įspūdžius ir noriai atsakinės į visus klausimus...
Tačiau susirasti jų – ne taip lengva. Pagalvojus apie prostituciją, pirmiausia į galvą ateina sostinės Stoties rajonas, kur vakarais, o kai kada ir rytais defiliuoja šias paslaugas teikiančios moterys. Tačiau, kaip ir sakė Policijos departamento atstovas, vyrų ten nėra...
Toliau vartome populiariausią skelbimų laikraštį, kuriame yra įvairiausių skelbimų – nuo butų iki šunų pardavimo ir, žinoma, „masažo“. Tačiau dėl sumenkusios paslaugų rinkos suliesėjusiame laikraštyje yra vos keli skelbimai, kuriuose siūlomas „atpalaiduojantis masažas“, be to, juose minimos „žavios merginos“.
Lieka internetas. Viename seksualinių paslaugų puslapyje apstu telefonų numerių žmonių, kurie, kaip susidaro įspūdis, siūlo seksualines paslaugas ir moterims, ir vyrams. Puolu kurpti skelbimus, nes neįsivaizduoju, kaip tokiais atvejais kalbėtis. Be to, kirba mintis, kad atsilieps vaikinas tokiu balsu, kokiu paprastai atsiliepia buitinę techniką taisantys meistrai – juk jie taip pat siūlo paslaugas, pinigus taip pat ima nemažus, o kalba dažnai taip, lyg būčiau jiems skolinga ar versčiau dirbti nemokamai... O čia dar tokia slidi situacija... Nors neketinu nieko nei pirkti, nei parduoti, vis dėto mintis – atgrasi.
Taigi suraitau gal 10 atsiliepimų internetu ir trumpųjų žinučių. Tačiau tikriausiai arba prostitutai smarkiai užimti, arba aš jiems atrodau įtartina – pasirašyti „katyte“ ar apsimesti garuojančia aistra kažkaip neišeina, be to, juk perka ne mane, o aš, tad laiškus surašau dalykiniu stiliumi.
Į mano užmestus tinklus tik kitą dieną įpuola vienas nelaimėlis mieguistu neartikuliuotu ir abejingu balsu. Beje, iš balso sprendžiant, labai jaunas. Maža to, kiekvieną žodį iš jo reikėjo pešti lyg replėmis. Nors šiame darbe, žinoma, ne galva reikalingiausia, su pitekantropu tikrai nesinorėtų prasidėti, ir vargiai kuri moteris apie tai svajoja, juo labiau mokėdama pinigus. Jaunuolis bent turėtų mokėti paskleisti kokių nors rožinių miglų, kad viskas neatrodytų visiškai jau vulgaru. O kaip jis jas paskleis, jei net dviejų žodžių nesurezga ir negali aiškiai pasakyti, ar sutinka priimti „užsakymą“, kada bus laisvas ir ar turi savo patalpas (kiek supratau, neturi). Tad telieka tikėtis, kad nepaskambins man kokią dieną 8 valandą ryto...
Moraliniai svarstymai
Michailo Kuznecovo dar 1871 metais išleistoje monografijoje apie prostituciją Rusijoje kalbama ir apie etinį šio reiškinio aspektą. Pasak autoriaus, moterų prostitucija yra labiau pateisinama, jeigu moteris šio amato imasi iš skurdo ir nevilties. Tuomet ji eina į gatvę ir parsiduoda pirmam pasitaikiusiajam, kuris sutinka už tai mokėti. Su vyrais yra kitaip: jiems spontaniškai susirasti klientų – sunkiau, be to, jei ir ras, vargiai išaiškins moteriai, kad ji turi mokėti. Čia jau kalbama apie tikrą profesiją, nes tam reikia ruoštis, susirasti rinką ir t. t.
Be abejo, vyrai, kaip ir moterys, rizikuoja susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, jiems gresia alkoholizmas ir narkomanija (tenka vartoti su klientais svaiginamąsias priemones), fizinis ir psichologinis smurtas – tokie santykiai žmonėse pabudina pačius žemiausius instinktus. Tad tikimybė čia sutikti rožėmis kvepiantį gražų, liekną jaunuolį, nepaliestą šios profesijos atspaudo, – labai maža. Išimtis – žinoma, elitiniai šio verslo atstovai, tačiau jų paslaugos – brangios, ir laikraščiuose bei internete jie nesiskelbia.