Į šiuos klausimus atsakymo jau ne pirmą mėnesį ieško Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis 28 metų J. Pačkausko apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
Per avariją tris draugus pražudęs J. Pačkauskas mano, kad ne jis kaltas dėl baisios avarijos, tuo metu viena nukentėjusioji, išgyvenusi per avariją, mano, jog vairuotojui nereikėtų meluoti ir prisiimti atsakomybę.
„Važiuojant automobilyje mano draugai švirkštais susileido narkotikų, o J. Pačkauskas juos vartojo per nosį – po to jis ėmė keistai elgtis, buvo linksmas, demonstravo staigius rankų judesius ir labai greitai važiavo, apie 140-150 km/h greičiu, važiavo prieš eismą“, – sakė nukentėjusioji.
Jos teigimu, vairuotojas labai pasitikėjo savo jėgomis – vairuodamas automobilį „rodydavo kapeiką“, todėl paspaudus greičio pedalą ir stabdžius automobilis sukosi vietoje.
Istorija, dėl kurios J. Pačkauskas atsidūrė teisme, nutiko dar 2011-ųjų rugpjūčio 13-osios vakarą – Šalčininkų rajone, netoli Jaglimainių kaimo, kelio Vilnius-Lyda 33,6 km, vairuodamas „Lietuvos paštui“ priklausantį automobilį „Fiat Dobolo“, J. Pačkauskas nepasirinko saugaus greičio ir rėžėsi į iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiavusio traktoriaus „MTZ82“ priekabos galinę dalį.
Nuo smūgio lengvasis automobilis apsisuko ir į jo galinę dalį atsitrenkė priešpriešiais atvažiuojantis automobilis „VW Passat“. Automobilis „Fiat Dobolo“ apvirto ir atsitrenkė į priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Audi 80“. Ekspertai nustatė, kad J. Pačkausko automobilis susidūrimo metu galėjo važiuoti apie 106 km/val. greičiu.
Eismo įvykio metu žuvo automobiliu „Fiat Dabolo“, kuris priklausė „Lietuvos paštui“, važiavęs 30 metų vyras, 22 metų jo bičiulis mirė pakeliui į ligoninę, o dar vienas – 31 metų vyras mirė ligoninės reanimacijos skyriuje. Taip pat buvo sužalotos automobiliu „Fiat Dabolo“ važiavusios 19 ir 20 metų merginos, kurios dėl įvairių kūno sužalojimų buvo gydomos ligoninėje.
Po eismo įvykio pareigūnai iš vairuotojo J. Pačkausko paėmė šlapimą – vėliau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jame rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties.
Tiesa, mėginį pareigūnai paėmė ne iš karto – vairuotojas, kuris per avariją beveik nepatyrė jokių sužalojimų, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Vėliau jis teisinosi, kad buvo patyręs šoką – esą ėjęs tol, kol jį sustabdė policijos pareigūnai.
J. Pačkauskas per apklausą taip pat prisipažino, kad važiuodamas su draugais pavartojo „keletą baltos spalvos kruopelyčių“, o ryte buvo išgęręs „gal gurkšnį alaus“.
Skriejo milžinišku greičiu
Tuo metu „Lietuvos pašte“ dirbęs J. Pačkauskas teisme aiškino, kad tą rugpjūčio 13-osios rytą Šalčininkų rajone su susitiko su draugais, kurie vėliau paprašė nuvežti į Vilnių.
„Aš jų bijojau, todėl vykdžiau visus nurodymus“, – teigė J. Pačkauskas, kuris vienų apklausų metu aiškino, jog žuvusiųjų bijojo, o kitose juos vadino gerais draugais.
Vyro teigimu, tarnybiniame automobilyje buvo vieno keleivio vieta, ant jos sėdėjo dvi merginos, o du vaikinai, žuvę per avariją, sėdėjo automobilio kėbule ant dėžių.
J. Pačkauskas teigė, kad su kompanija nuvažiavo į Naująją Vilnią, čia jie nusipirko narkotikų. „Aš tik trupučiuką paragavau ant piršto, bet mano elgesys nepasikeitė, savijauta buvo normali“, – tikino vyras.
Jis pabrėžė, kad į Šalčininkų rajoną važiavo apie 90 km/h greičiu, tačiau automobilį trukdė vairuoti vienas vaikinų.
„Ties Jaglinimonių kaimu kildamas į kalniuką pamačiau į pagrindinį kelią išvažiuojantį traktorių su priekaba, todėl ėmiau staigiai stabdyti automobilį, norėjau jį aplenkti, tačiau priešpriešine eismo juosta iš priešpriešinės pusės pamačiau atvažiuojančias kitas mašinas, todėl man nepavyko aplenkti traktoriaus ir įvyko eismo įvykis“, – Šalčininkų teisme kalbėjo J. Pačkauskas.
Tiesa, anksčiau per apklausą policijoje jis kalbėjo kitaip – prisipažino, kad važiavo 100-130 km/val. greičiu, vienas vaikinų dažnai daužė automobilio sienas, ragino važiuoti greičiau.
„Pakeliui vienas iš vaikinų paprašė parūkyti, tada jis vienai sekundei atsisukau veidu į jų pusę ir kai atsisukau atgal, pamačiau, kad iš šalutinio kelio išvažiuoja traktorius su priekaba“, – teigė J. Pačkauskas, pažymėjęs, jog bandė išvengti susidūrimo.
Kad automobilis skriejo labai dideliu greičiu, pareigūnams sakė ir juo važiavusios merginos.
„Justas važiuodavo net 160 km/val. greičiu, tai mačiau ant spidometro, todėl jį ne kartą raginau važiuoti lėčiau, – sakė ji. – Kai mes išvažiavome iš Vilniaus, kažkuris iš gale sėdėjusių vaikinų sakė, kad „parodyk kaip traukia, važiuok greičiau“. Vėliau ir jie prašė, kad važiuotų lėčiau, bet Justas į tai nereagavo – skriedamas dideliu greičiu jis aplenkdavo kitus automobilius.“
Kad J. Pačkausko vairuojamas automobilis skriejo labai dideliu greičiu, pareigūnams nurodė ir kiti vairuotojai, tuo metu važiavę keliu Vilnius-Lyda.
Svarbi kiekviena sekundė
Traktoriaus, į kurio priekabą atsitrenkė J. Pačkausko automobilis, vairuotojas sakė, kad tą vakarą vėžė daugiau kaip 6 tonas sveriančius grūdus.
„Privažiavus iš šalutinio kelio prie kelio Vilnius-Lyda sankryžos, sustojau, pasižiūrėjau į kairę pusę, pamačiau važiuojančius pagrindiniu keliu du automobilis iš Vilniaus pusės, juos praleidau, daugiau automobilių nebuvo, – sakė jis. – Paskui pradėjau važiuoti, išvažiavęs į pagrindinį kelią ir pravažiavęs apie 10-15 metrų jau norėdamas įjungti antrąją pavarą, kai pajutau smūgį į priekabą. Smūgis buvo toks stiprus, kad kabinoje iškrito įmontuotas magnetofonas. Veidrodėlyje pamačiau baltos spalvos automobilį, kuris atsitrenkė į traktoriaus priekabą bei kelis kartus apsivertė.“
Per šį eismo įvykį pas vieną garsų Šalčininkų rajono ūkininką dirbantis traktorininkas nenukentėjo, tačiau baisią avariją jam teks dar prisiminti – J. Pačkauską ginantys advokatai įsitikinę, kad dėl tragiško eismo įvykio gali būti kaltas ir traktoriaus vairuotojas.
Kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisto J. Pačkausko advokatas Julius Jasaitis teismo paprašė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kiek laiko galėjo užtrukti traktoriaus išvažiavimas iš šalutinio į pagrindinį kelią.
„Mes nustatysime, per kiek sekundžių įvyko susidūrimas nuo jo išvažiavimo iš šalutinio kelio – tos sekundės leis apskaičiuoti, kada galėjo traktorininkas pamatyti lengvąjį automobilį ir atvirkščiai“, – teigė advokatas.
Teismas nutarė, kad šis eksperimentas nebūtinas, tačiau nurodė atlikti atstumo nuo šalutinio kelio vidurio iki šviečiančio kelio pultelio, prie kurio mėtėsi automobilių detalės, išmatavimus – advokatai teigia, kad avarija galėjo įvykti toje vietoje.
Be to, teisėjai mano, kad būtina išmatuoti aukštį nuo žemės iki traktoriaus vairuotojo akių lygio – bus tiriama, ar tikrai jis galėjo pamatyti, jog nėra atvažiuojančių automobilių.
„Šiuo atveju kiekviena sekundė yra labai svarbi“, – įsitikinęs advokatas J. Jasaitis.
Gavęs šiuos duomenis teismas žada kviestis specialistą, kuris byloje yra pateikęs išvadą dėl eismo įvykio mechanizmo. Be to, bus kviečiamas specialistas, atlikęs dabar jau rekonstruoto kelio planą.
Po sūnaus žūties įklimpo į alkoholizmo liūną
Dėl avarijos, kurioje žuvo trys žmonės, nuteistas J. Pačkauskas apie bylos aplinkybes su DELFI nepanoro kalbėti, jis tik užsiminė, jog nėra kaltas, nes atsakomybę esą turi prisiimti traktorininkas.
Šioje byloje teismas nukentėjusiesiems iš J. Pačkausko ir „Lietuvos pašto“ yra priteisęs daugiau kaip 56 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Vieni sūnaus netekę šalčininkiečiai taip pat yra apskundę nuosprendį – jie mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pasityčiojimas iš tėvų.
„Po sūnaus žūties iširo mano šeima – išsiskyrėme su žmona, nes ji pradėjo ne vaistus, o alkoholį vartoti“, – sakė sūnaus netekęs vyras. Jis neslėpė, kad nelaimės dieną jį persekiojo bloga nuojauta – labai nenorėjo, kad šis išvažiuotų iš namų.
„O aš pradėjau gerti ir nieko negaliu padaryti, iki šiol negaliu susitaikyti su sūnaus žūtimi“, – prisipažino žuvusiojo motina. Jai teismas yra priteisęs 8, o jos buvusiam sutuoktiniui – 18 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Sūnaus netekę tėvai mano, kad jų sūnaus gyvybės negalima įvertinti, bet jie norėtų, jog būtų priteista po 45 tūkst. Lt.
„Sūnaus jau nebėra, nieko nepakeisi“, – sūnaus netekęs tėvas sakė, kad nesiekia, jog J. Pačkauskas sėstų už grotų, tačiau pažymėjo, jog atsakyti už baisią avariją privalo.