Automobilių vagystės - nusikaltimai be bausmės

 (3)
Neretai Lietuva vaizduojama kaip automobilių vagysčių kraštas. Vis dėlto Lietuvos kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras Eugenijus Ušinskas neigia šią populiarią nuomonę. Pas mus iš tūkstančio užregistruotų automobilių vagišiai kasmet nugvelbia keturis. Yra Europos šalių, kuriose šis skaičius yra didesnis.
Automobilis
© "Lietuvos žinios"

Statistika

Štai jau kelerius metus automobilių vagysčių tempai Lietuvoje nuolat ir gan ženkliai kyla. 2000 metais pavogti 5185 automobiliai. Pernai - jau 5824. Augimas - daugiau nei 10 procentų.

Pirmų penkių šių metų mėnesių statistika taip pat žada itin rezultatyvų derlių.

Neramu ir todėl, kad kaskart randama vis mažiau pavogtų mašinų, nors tai taip pat europinė tendencija, rodanti nusikaltėlių profesionalumo ir organizuotumo augimą. 2000 metais jų surasta daugiau nei pusė (51,4 procento), o pernai teisėtiems savininkams grįžo vos 47 procentai automobilių. Šiemet skaičiai dar mažesni.

Tačiau tai nereiškia, kad policija prasčiau dirba. Bent jau patys kriminalistai nelinkę taip galvoti.

Pasakoja Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Automobilių vagysčių skyriaus komisaras Ivanas Kovyrovas: "Akivaizdus paradoksas: mašinų vagių nuolat daugėja, policininkų, gaudančių tik juos, mažėja, vis mažiau šiems reikalams skiriama ir pinigų. Šiandien padėtis tokia, kad policija neturi pinigų net benzinui išvažiuoti į įvykio vietą, pareigūnams trūksta ryšio priemonių, kompiuterinės įrangos.

Tačiau nepaisant viso to viena po kitos nuolat demaskuojamos organizuotos mašinų vagių gaujos, sėkmingai už grotų sodinami jų nariai. Lietuvoj automobilių vagys nesijaučia saugiai, anksčiau ar vėliau jie sukišami į kameras. Tačiau beregint vienus vagišius pakeičia kiti, tad šio nusikalstamo verslo krizė nekamuoja".

Suklastoti dokumentai - kur kas efektyvesnis vagių instrumentas nei visrakčiai.

Rūpestis

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras Eugenijus Ušinskas išvardijo ne vieną priežastį, dėl kurių automobilių vagystės, kaip ir vagystės iš automobilių, tebėra viena populiariausių nusikalstamo pasaulio atstovų pasirenkamų profesijų.

Pirmiausia - vagišių nebaudžiamumas. Valstybė, rūpindamasi nusikaltėliais, neretai aukas pamiršdavo. Pirmiesiems pritaikomos amnestijos, jie kur kas anksčiau "už pavyzdingą elgesį" paleidžiami iš įkalinimo vietos ir panašiai.

Iki šiol skiriamos bausmės buvo juokingos net patiems vagims. Kad nusikaltėlis būtų nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, jam reikėjo įkliūti vagiant mašiną, kainuojančią tiktai daugiau nei 32 tūkstančius litų. Arba porą kartų "darbo metu" pakliūti su įkalčiais.

Įstatymas

Tiesa, prošvaisčių jau pasirodė. Prieš kelis mėnesius Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias sugriežtinti atsakomybę už automobilio vagystę. Parlamentarai vienbalsiai parėmė pateiktas kodekso pataisas. Pagal naująją Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio redakciją automobilių vagys nuo šiol bus baudžiami nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimu. (Buvo iki ketverių metų, minimalios bausmės net nebuvo numatyta, teismai galėjo apsiriboti bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, tai neretai ir darydavo.)

Be to, nusikaltę asmenys galės būti papildomai nubausti ir pinigine bauda. Taip automobilio vagystė prilyginta vagystei, padarytai įsibraunant į gyvenamąją patalpą.

Sugriežtinus senąjį įstatymą automobilių vagysčių skaičiaus augimo tempai sumažėjo - vagys paprasčiausiai nusprendė palaukti, pasižiūrėti, ar rimti valdžios ketinimai. Tačiau dar ankstoka daryti išvadas, kokią tai turės įtaką automobilių vagysčių metinei statistikai.

Patarimai

Taigi net ir naujasis įstatymas netapo juntama parama policijos darbe. Tačiau, pasak komisaro Ušinsko, vien bausmės griežtumas problemos neišspręs. Žmonės turi pasirūpinti savo turtu ir įsirengti automobilyje bent jau minimalią apsaugą.

Dabar už tris šimtus litų galima įsitaisyti visai pakenčiamą sistemą. Vagis, turėdamas galimybę rinktis, niekuomet neprasidės su automobiliu, kuriame įrengta net ir nesudėtinga apsaugos sistema, jeigu šalia stovės jokios apsaugos neturinti mašina.

Nuo paprasčiausios atsitiktinės vagystės labai padeda ir elementarus mechaninis slapukas, užblokuojantis vienos iš automobilių sistemų darbą. Panašų įtaisą, turint atitinkamą kvalifikaciją, galima įsirengti pačiam arba patikėti šį darbą gerai pažįstamam meistrui. O geriausia, anot komisaro, kai šios sistemos suderinamos, ir automobilyje įrengiama ir elektroninė, ir mechaninė apsaugos.

Nusipirkus automobilį, nė dienos neverta delsti ji įregistruoti. Tranzitiniai numeriai - tarsi signalas ilgapirščiui, kad mašinoje greičiausiai dar nėra signalizacijos, kad šeimininkui nauja mašina dar nepažįstama, prireikus jis nieko nepasakys apie jos išskirtines savybes ar žymes, apskritai gali jos nepažinti.

Internacionalas

Pasak komisaro Ušinsko, vagys labai gerai organizuoti, veikia mobiliomis tarptautinėmis grupėmis. Todėl policijai tenka keisti darbo stilių, bendradarbiauti su kolegomis iš kitų valstybių, tačiau būtina konkretinti kitų valdžios struktūrų paramą.

"Vagys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pavogtą automobilį stengiasi išardyti iki atskirų mazgų, detalių, pakeisti automobilį, - tvirtina komisaras. - Lietuvoje reikia skubiai keisti automobilių detalių įvežimo, išvežimo tvarką. Lietuvos kriminalinės policijos biuras atitinkamus pasiūlymus į suinteresuotas institucijas jau išsiuntė".

Kad esama tvarka šiam verslui kelio neužkerta, liudija daug pavyzdžių. Neseniai policija vienoje Vilniaus firmų rado 17 variklių iš automobilių, kurie buvo pavogti Vokietijoje.

Pradėjus tyrimą firmos atstovai pateikė įvežimo į Lietuvą dokumentus, kuriuose yra muitinės pareigūnų antspaudai.

Prieš kurį laiką Vokietijoje buvo nužudytas autotralo vairuotojas, o visi aštuoni pagrobti automobiliai nesunkiai kirto Vokietijos ir Lenkijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas panaudojant suklastotas automobilių pirkimo sutartis. Beje, visos sutartys suklastotos tą pačią naktį po nusikaltimo labai šiurkščiai, vis dėlto nei muitininkams, nei pasieniečiams šie popieriai įtarimų nesukėlė.

95 procentai sutarčių, kurios pateikiamos Lietuvoje, kaip dokumentai įrodantys automobilio įsigijimą, neturi jokios juridinės galios, nes nebūna abiejų šalių parašų, neužpildyti visi rekvizitai ir taip toliau. Atvirai šnekant, automobilio savininkas užsienyje lietuvio pirkėjo nei akyse nebūna matęs. Jo duomenis lietuvis pirkėjas paima iš techninio paso, o sutartį pasirašo (suklastoja) pats.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kriminalai ir nelaimės

Per liūtį magistralėje susidūrė penki automobiliai, susidarė didžiulė spūstis (45)

Penktadienį, apie 15.15 val., magistralėje Klaipėda-Kaunas, Šilalės rajone, susidūrė penki automobiliai. Žmonės nesužaloti, tačiau dėl šios avarijos susiaurėjus važiuojamajai kelio daliai, susidarė didžiulė Kauno link važiuojančių mašinų spūstis.

Vilniaus tabore numirė dar vienas narkomanas (183)

Penktadienį, apie 13.30 val., miškelyje šalia Vilniaus čigonų taboro rastas dar vienas negyvas narkomanas. Policijos duomenimis, per pastarąsias dvi savaites tai jau devintoji tabore pardavinėjamo heroino auka.

Alytaus policija prašo pagalbos ieškant vagystėmis įtariamų vyrų (22)

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ragina atsiliepti asmenis, atpažinusius vyriškius nuotraukose bei vaizdo medžiagoje.

52 metų vyras suspardė savo 18-metę sugyventinę (54)

Liepos 30 d., apie 23 val., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g., išgertuvių metu, neblaivus (kategoriškai atsisakė nusistatyti girtumą) 1963 m. gimęs vyras rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas savo 1997 m. gimusiai sugyventinei.

Iš Gelgaudiškio dvaro pavogtas seifas su pinigais (12)

Liepos 30 d., apie 14.30 val., Gelgaudiškio kultūros centro direktorė pastebėjo, kad iš Gelgaudiškio dvaro rūmų cokolinio aukšto patalpų, esančių Šakių r. Gelgaudiškyje, Parko g., pavogtas seifas su pinigais, kuris priklausė Gelgaudiškio kultūros centrui.