Automobilių vagystės - nusikaltimai be bausmės

 (3)
Neretai Lietuva vaizduojama kaip automobilių vagysčių kraštas. Vis dėlto Lietuvos kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras Eugenijus Ušinskas neigia šią populiarią nuomonę. Pas mus iš tūkstančio užregistruotų automobilių vagišiai kasmet nugvelbia keturis. Yra Europos šalių, kuriose šis skaičius yra didesnis.
Automobilis
© "Lietuvos žinios"

Statistika

Štai jau kelerius metus automobilių vagysčių tempai Lietuvoje nuolat ir gan ženkliai kyla. 2000 metais pavogti 5185 automobiliai. Pernai - jau 5824. Augimas - daugiau nei 10 procentų.

Pirmų penkių šių metų mėnesių statistika taip pat žada itin rezultatyvų derlių.

Neramu ir todėl, kad kaskart randama vis mažiau pavogtų mašinų, nors tai taip pat europinė tendencija, rodanti nusikaltėlių profesionalumo ir organizuotumo augimą. 2000 metais jų surasta daugiau nei pusė (51,4 procento), o pernai teisėtiems savininkams grįžo vos 47 procentai automobilių. Šiemet skaičiai dar mažesni.

Tačiau tai nereiškia, kad policija prasčiau dirba. Bent jau patys kriminalistai nelinkę taip galvoti.

Pasakoja Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Automobilių vagysčių skyriaus komisaras Ivanas Kovyrovas: "Akivaizdus paradoksas: mašinų vagių nuolat daugėja, policininkų, gaudančių tik juos, mažėja, vis mažiau šiems reikalams skiriama ir pinigų. Šiandien padėtis tokia, kad policija neturi pinigų net benzinui išvažiuoti į įvykio vietą, pareigūnams trūksta ryšio priemonių, kompiuterinės įrangos.

Tačiau nepaisant viso to viena po kitos nuolat demaskuojamos organizuotos mašinų vagių gaujos, sėkmingai už grotų sodinami jų nariai. Lietuvoj automobilių vagys nesijaučia saugiai, anksčiau ar vėliau jie sukišami į kameras. Tačiau beregint vienus vagišius pakeičia kiti, tad šio nusikalstamo verslo krizė nekamuoja".

Suklastoti dokumentai - kur kas efektyvesnis vagių instrumentas nei visrakčiai.

Rūpestis

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras Eugenijus Ušinskas išvardijo ne vieną priežastį, dėl kurių automobilių vagystės, kaip ir vagystės iš automobilių, tebėra viena populiariausių nusikalstamo pasaulio atstovų pasirenkamų profesijų.

Pirmiausia - vagišių nebaudžiamumas. Valstybė, rūpindamasi nusikaltėliais, neretai aukas pamiršdavo. Pirmiesiems pritaikomos amnestijos, jie kur kas anksčiau "už pavyzdingą elgesį" paleidžiami iš įkalinimo vietos ir panašiai.

Iki šiol skiriamos bausmės buvo juokingos net patiems vagims. Kad nusikaltėlis būtų nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, jam reikėjo įkliūti vagiant mašiną, kainuojančią tiktai daugiau nei 32 tūkstančius litų. Arba porą kartų "darbo metu" pakliūti su įkalčiais.

Įstatymas

Tiesa, prošvaisčių jau pasirodė. Prieš kelis mėnesius Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias sugriežtinti atsakomybę už automobilio vagystę. Parlamentarai vienbalsiai parėmė pateiktas kodekso pataisas. Pagal naująją Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio redakciją automobilių vagys nuo šiol bus baudžiami nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimu. (Buvo iki ketverių metų, minimalios bausmės net nebuvo numatyta, teismai galėjo apsiriboti bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, tai neretai ir darydavo.)

Be to, nusikaltę asmenys galės būti papildomai nubausti ir pinigine bauda. Taip automobilio vagystė prilyginta vagystei, padarytai įsibraunant į gyvenamąją patalpą.

Sugriežtinus senąjį įstatymą automobilių vagysčių skaičiaus augimo tempai sumažėjo - vagys paprasčiausiai nusprendė palaukti, pasižiūrėti, ar rimti valdžios ketinimai. Tačiau dar ankstoka daryti išvadas, kokią tai turės įtaką automobilių vagysčių metinei statistikai.

Patarimai

Taigi net ir naujasis įstatymas netapo juntama parama policijos darbe. Tačiau, pasak komisaro Ušinsko, vien bausmės griežtumas problemos neišspręs. Žmonės turi pasirūpinti savo turtu ir įsirengti automobilyje bent jau minimalią apsaugą.

Dabar už tris šimtus litų galima įsitaisyti visai pakenčiamą sistemą. Vagis, turėdamas galimybę rinktis, niekuomet neprasidės su automobiliu, kuriame įrengta net ir nesudėtinga apsaugos sistema, jeigu šalia stovės jokios apsaugos neturinti mašina.

Nuo paprasčiausios atsitiktinės vagystės labai padeda ir elementarus mechaninis slapukas, užblokuojantis vienos iš automobilių sistemų darbą. Panašų įtaisą, turint atitinkamą kvalifikaciją, galima įsirengti pačiam arba patikėti šį darbą gerai pažįstamam meistrui. O geriausia, anot komisaro, kai šios sistemos suderinamos, ir automobilyje įrengiama ir elektroninė, ir mechaninė apsaugos.

Nusipirkus automobilį, nė dienos neverta delsti ji įregistruoti. Tranzitiniai numeriai - tarsi signalas ilgapirščiui, kad mašinoje greičiausiai dar nėra signalizacijos, kad šeimininkui nauja mašina dar nepažįstama, prireikus jis nieko nepasakys apie jos išskirtines savybes ar žymes, apskritai gali jos nepažinti.

Internacionalas

Pasak komisaro Ušinsko, vagys labai gerai organizuoti, veikia mobiliomis tarptautinėmis grupėmis. Todėl policijai tenka keisti darbo stilių, bendradarbiauti su kolegomis iš kitų valstybių, tačiau būtina konkretinti kitų valdžios struktūrų paramą.

"Vagys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pavogtą automobilį stengiasi išardyti iki atskirų mazgų, detalių, pakeisti automobilį, - tvirtina komisaras. - Lietuvoje reikia skubiai keisti automobilių detalių įvežimo, išvežimo tvarką. Lietuvos kriminalinės policijos biuras atitinkamus pasiūlymus į suinteresuotas institucijas jau išsiuntė".

Kad esama tvarka šiam verslui kelio neužkerta, liudija daug pavyzdžių. Neseniai policija vienoje Vilniaus firmų rado 17 variklių iš automobilių, kurie buvo pavogti Vokietijoje.

Pradėjus tyrimą firmos atstovai pateikė įvežimo į Lietuvą dokumentus, kuriuose yra muitinės pareigūnų antspaudai.

Prieš kurį laiką Vokietijoje buvo nužudytas autotralo vairuotojas, o visi aštuoni pagrobti automobiliai nesunkiai kirto Vokietijos ir Lenkijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas panaudojant suklastotas automobilių pirkimo sutartis. Beje, visos sutartys suklastotos tą pačią naktį po nusikaltimo labai šiurkščiai, vis dėlto nei muitininkams, nei pasieniečiams šie popieriai įtarimų nesukėlė.

95 procentai sutarčių, kurios pateikiamos Lietuvoje, kaip dokumentai įrodantys automobilio įsigijimą, neturi jokios juridinės galios, nes nebūna abiejų šalių parašų, neužpildyti visi rekvizitai ir taip toliau. Atvirai šnekant, automobilio savininkas užsienyje lietuvio pirkėjo nei akyse nebūna matęs. Jo duomenis lietuvis pirkėjas paima iš techninio paso, o sutartį pasirašo (suklastoja) pats.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kriminalai ir nelaimės

Vilniuje Seimo narys partrenkė dviratininką avarija įvyko per varžybas  (300)

Vilniuje trečiadienį vakare, Gynėjų gatvėje, automobiliu partrenktas dviratininkas. Apie eismo įvykį pranešęs žmogus nurodė, kad automobilį BMW vairavo Seimo narys.

Telšiuose daugiabutyje kilo gaisras, buto šeimininkai išvykę

Trečiadienį 20.04 val. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Telšiuose, Vilniaus g. 26 - 46, gaisras bute. Šis gaisras bus itin nemaloni staigmena buto šeimininkams, mat jie nė nebuvo namuose.

Pakelėje šalia „Audi“ rastas negyvas žmogus, policija prašo pagalbos (21)

Kupiškio rajono policija ieško tragiškos avarijos liudininkų.

Vilniuje į masinę avariją iškviesti net ugniagesiai, susidarė spūstis (113)

Trečiadienį vakare Vilniuje, šalia Gariūnų, įvyko masinė avarija. Bendruoju pagalbos telefonu apie 18 val. pranešta, kad susidūrė aštuoni automobiliai. Į nurodyta vietą išsiųstos policijos ir ugniagesių pajėgos.

Britanija: įstatymą priėmė, tačiau policija nieko nebaudžia (2)

Įstatymas, draudžiantis rūkyti automobiliuose, kuriuose yra vaikų iki 18 metų amžiaus, Didžiojoje Britanijoje buvo priimtas dar praėjusių metų spalį. Tačiau paaiškėjo, kad JK policija nesiima įgyvendinti naujojo teisės akto.