Dar kartą panaikintas nuosprendis dėl R.Grainio nužudymo

Alvydas Albrechtas

© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

A. Albrechto baudžiamoji byla ant Apeliacinio teismo teisėjų stalo guls jau trečią kartą. Išteisinamąjį nuosprendį LAT panaikino atsižvelgęs į generalinio prokuroro kasaciniame skunde nurodytus motyvus.

LAT nutartyje pabrėžė, kad Apeliacinis teismas įrodymus vertino selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pasisakant ir pirmenybę teikiant A. Albrechtui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus. Be to, dalies liudytojų parodymai buvo neišanalizuoti, įslaptinto „Liudytojo Nr. 1“ parodymai buvo apskritai eliminuoti.

Kaip nurodė LAT atstovas Alvydas Jancevičius, teisėjų kolegija konstatavo, jog „apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę išteisintojo A. Albrechto, neprivalančio duoti prieš save teisingų parodymų, gynybinei pozicijai“. Pasak jo, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

Garsų lenktynininką Vilniaus apygardos teismas 8 metams nelaisvės buvo nuteisęs dar 2006-ųjų balandžio 25-ąją, tačiau vėliau šis nuosprendis buvo panaikintas.

Pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis A. Albrechtas buvo kaltinamas dėl R. Grainio nužudymo – Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už R.Grainio nužudymą nuteisto Genadijaus Bazurino, kuriam už bendradarbiavimą prokuroras prašė švelninti bausmę, parodymai. Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pateikta įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad G. Bazurino parodymai nėra tiek patikimi, kad jais būtų galima neabejotinai remtis, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų A.Albrechtą turėjus motyvą organizuoti R.Grainio nužudymą ir tai padarius, nėra pakankamai.

Nusikaltimas buvo įvykdytas 1995 m. gegužės pabaigoje, kai Vilniaus gatvėje, netoli Vyriausybės rūmų, sprogo po R.Grainio automobiliu pritvirtintas plastito sprogmuo. R. Grainys mirė ligoninėje praėjus kelioms dienoms po sprogimo.

Vilniaus apygardos teismas buvo konstatavęs, kad nusikaltimas įvykdytas A. Albrechtui siekiant išvengti didelės skolos (800 000 – 4 000 000 Lt) grąžinimo nukentėjusiajam.

Tuo tarpu Apeliacinis teismas nusprendė, kad A. Albrechtas neturėjo motyvo žudyti dėl skolos, kadangi per porą savaičių nuo R. Grainio mirties grąžino skolintus pinigus nužudytojo našlei.

Prieš mirtį tuometiniam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnui, o dabar Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininkui Tomui Ulpiui R.Grainys pasakė, kad sprogdinti galėjo Olegas Lysenka arba Alius Albrechtas iš Kauno.

R.Grainį susprogdino vilnietis Valerijus Januškevičius. Už šį ir kitus nužudymus 2001-siais V.Januškevičius buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Toje pat byloje kartu su V.Januškevičiumi buvo nuteistas visas būrys vyrų, kurie buvo pripažinti kaltais taip pat dėl sunkių nusikaltimų.

Teisme jis prisipažino kaltu dėl sprogdinimo ir smulkiai paaiškino, kaip pagal vadovėlį sukonstravo sprogmenį. V.Januškevičius yra sakęs, kad už R.Grainio nužudymą gavo 10 tūkst. JAV dolerių (40 tūkst. litų pagal tuometinį kursą).