„Jo kalba yra rišli, eisena stabili, atmintis normali, orientacija patenkinama“, - LVAT teisėjai įsitikinę, kad prie vairo sėdęs vairuotojas buvo tik lengvai apgirtęs.
Galutine ir neskundžiama teismo nutartimi yra formuojama teismų praktika: promilės nieko nelems, jeigu medikams kils įtarimų, kad vairuotojai nesijaučia apsvaigę nuo alkoholio.
Į LVAT nutartį privalės atsižvelgti visų Lietuvos apylinkių teismų teisėjai, nagrinėjantys neblaiviems vairuotojams iškeltas administracines bylas. Jeigu neatsižvelgs – neblaivūs vairuotojai galės nepalankius nutarimus skųsti apeliacine tvarka ir... tenkintis palankiu sprendimu.
Sportinį automobilį vairavo per spūstis
Būtent taip nutiko 31 metų Vilniaus gyventojui, kurio administracinę bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas nusprendė, kad vairuotojo šlapime rastos 1,78 promilės yra vidutinis girtumo laipsnis. Juoba, kad įstatyme aiškiai parašyta, kad iki 1,5 promilės yra laikomas lengvas, o nuo 1,5 promilės – vidutinis girtumas.
Prie vairo neblaivus vilnietis buvo sulaikytas dar praėjusių metų kovo 18-ąją apie 17 val. sostinės Gerosios Vilties gatvėje. Sportinį automobilį „Honda CRX“ vairavęs vairuotojas buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetą medicininei apžiūrai. Čia jis davė šlapimo girtumui nustatyti.
Be to, pas medikus jo neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, tačiau prietaiso patikros duomenys nebuvo tinkamai įforminti, todėl duomenys nebuvo prijungti prie bylos medžiagos.
Atlikus šlapimo tyrimus Priklausomybės ligų centre paaiškėjo, kad vairuotojui yra nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Vis dėlto, gydytojas savo išvadoje nurodė, kad nors vairuotojui nustatyta 1,78 promilės alkoholio, jo girtumas negali būti tokiu laikomas – „klientas“ tėra lengvai apsvaigęs.
Tokią išvadą gydytojas padarė remdamasis „tiek bendru asmens būklės įvertinimu, tiek atsižvelgus į gautus šlapimo tyrimų duomenis iš toksikologijos laboratorijos“.
Negali būti girtas, jei „kalba yra rišli, eisena stabili, atmintis normali“
Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas nusprendė, kad ši medikų pažyma tėra patariamoji ir neobjektyvi – jeigu nustatytas promilių skaičius prilyginamas vidutiniam girtumui, būtent dėl to ir turi būti baudžiamas vairuotojas. Teisėjas Edvardas Juozėnas pažeidimą padariusiam vilniečiui skyrė minimalią sankciją – 2 tūkst. litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Toks teismo nutarimas papiktino „lengvai apgirtusį“ vairuotoją – jis parašė apeliacinį skundą LVAT. Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad apylinkės teismo teisėjas priėmė neteisėtą nutarimą – esą jeigu medikai rašo, kad vairuotojui buvo tik lengvas girtumas, tai ir reiškia – lengvas, o į promilių skaičių esą net neverta atsižvelgti.
„Be to, teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad jiems jokių įtarimų dėl vairuotojo neblaivumo nei iš jo elgesio, nei iš jo kalbos nekilo, kas taip pat leidžia spręsti, kad jo intoksikacijos laipsnis buvo lengvas, - neskundžiamoje nutartyje rašo LVAT teisėjai. - Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad vertinant bendrą vairuotojo būklę buvo nustatyta, jog jo kalba yra rišli, eisena stabili, atmintis normali, orientacija patenkinama“.
Pasak LVAT, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad pareigūnas „įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone“.
Gailėjosi, todėl nubaustas švelniausia nuobauda
Be to, kaip pažymėjo teismas, iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatyme.
„Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, - teigia LVAT. - Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais“.
Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas „nepagrįstai vertindamas vairuotojo neblaivumo laipsnį rėmėsi tik jo šlapime rasta etilo alkoholio koncentracija, tačiau nevertino medikų akto išvados“, nors ja vairuotojui tik „iš akies“ nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Panaikinusi apylinkės teismo teisėjo nutarimą LVAT neblaiviam vairuotojui skyrė minimalią nuobaudą už vairavimą neblaiviam, esant lengvam girtumo laipsniui.
Teisėjai pabrėžė, kad vairuotojas „savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi”, todėl grėsmę kitiems žmonėms kėlęs vilnietis atsipirko tik tūkstančio litų bauda, be to, tik metus negalės sėsti prie vairo.