Pasak projektą inicijavusios Seimo narės Violetos Boreikienės, įstatyme numatytos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonių rūšys: draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaip pažymi parlamentarė, siūlomas įtvirtinti draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo savo turiniu iš esmės yra panašus šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse numatytai kardomajai priemonei - įpareigojimui gyventi atskirai, kuri, apsaugodama nukentėjusius šeimos narius baudžiamojo proceso metu, negarantuoja analogiškos apsaugos jam pasibaigus.

Kodekso pataisomis taip pat siekiama sugriežtinti atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurios yra padaromos prieš kaltininko šeimos narius.

Pasak V. Boreikienės, kodekso pataisos praplečia šeimos narių sąvoką. Griežtesnio įvertinimo sulauks ir tie atvejai, kai kaltininkas smurtaus ir prieš kitus artimuosius giminaičius, t. y. brolius, seseris, senelius ar vaikaičius, arba savo šeimos narius, kuriems Baudžiamasis kodeksas priskiria kartu su kaltininku gyvenančius tėvus (įtėvius), vaikus (įvaikius), brolius, seseris ir jų sutuoktinius, taip pat kaltininko sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo kaltininkas bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sutuoktinio tėvus.

Siekiant, kad visos nusikalstamos veikos prieš artimuosius giminaičius bei šeimos narius susilauktų griežtesnio įvertinimo, siūloma nusikalstamų veikų padarymą prieš šiuos asmenis laikyti sunkinančia aplinkybe.

V. Boreikienė įsitikinusi, kad valstybė negali būti pasyvi šeimoje besiklostančių santykių stebėtoja. Todėl, jos nuomone, yra teisinga nuostata, jog valstybei suteikiama galia įsiterpti į privatų šeimos gyvenimą, kai šeimos vertybėms iškyla pavojus. Parlamentarė tikisi, kad jos pateiktos pataisos padės teisėsaugos pareigūnams labiau apsaugoti smurto aukas nuo smurtautojų.

Kodekso pataisų autorė Seimo narė V. Boreikienė sako, kad projekto rengimą paskatino ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu pripažinta smurto Lietuvos šeimose paplitimo problema, reikalaujanti konkrečių jos sprendimo priemonių.

Policijos departamento pateiktoje pažymoje teigiama, kad per 2007 metus šalies teritorinėse policijos įstaigose buvo užregistruoti 33 165 iškvietimai į šeimyninius konfliktus, išnagrinėti 9 974 pranešimai ir skundai dėl smurto prieš moteris šeimoje. Pernai buvo pradėta 810 ikiteisminių tyrimų dėl atvejų, susijusių su smurtu prieš moteris šeimoje, atsisakyta pradėti 3 939 ikiteisminius tyrimus.

Per 2007 m. nuo savo sutuoktinių nukentėjo 292 asmenys, nuo sugyventinių - 185 asmenys, nuo partnerio - 17. Seimo narė V. Boreikienė atkreipia dėmesį, kad, nepaisant smurto, bylos labai retai atsiduria teismuose, nes nukentėjusios moterys, bijodamos pasekmių ateityje, atsisako rašyti pareiškimus.