Žmonės bijo ne tik dėl savo turto, sveikatos, bet ir gyvybės.
Jaunas vyras kone labiausiai engia bute virš jo gyvenančią pensininkų šeimą.
„Ilgus metus gyvenome ramiai. Tačiau vieną dieną Jonas sumanė, kad jam neduodame ramybės. Esą mes su žmona kasdien šokinėjame nuo sofos ant grindų, todėl kaimynas yra privertas kentėti triukšmą ir bildesį. Tačiau, ar mes, pensininkai, galime taip elgtis?“ – klausė Petras Ruikys.
Dažais – į veidą
Trisdešimtmetis Jonas dvigubai vyresnius kaimynus ėmė kaip reikiant bauginti. Neseniai jis patykojo, kai virš jo gyvenanti pensininkė, iš pašto dėžutės pasiėmusi laikraštį, lipo laiptais į viršų. Kaimynas ją sekė žiūrėdamas pro savo buto durų akutę.
Kai moteris atsidūrė laiptų aikštelėje, Jonas atidarė savo buto duris ir ant moters šliūkštelėjo raudonų dažų. Jais ištepė pensininkės veidą, plaukus, rūbus. „Žmona grįžo ne tik įbauginta, bet ir labai sukrėsta“, – teigė pensininkės vyras P.Ruikys.
Moteris nusprendė netylėti. Ji parašė pareiškimą policijai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Netrukus įvyko ir teismo posėdis.
Pensininkė jame tvirtino, kad kaimynui atleistų, jei tik šis pažadėtų daugiau nekliudyti. Tačiau Jonas nepažvelgė į pensininkės pusę.
Teismas sprendimo nepriėmė. Buvo nuspręsta, kad Jonas turi išsitirti psichiką.
Laukia kalėjimo
Po teismo pensininkų šeimos laukė dar didesnis akibrokštas. Paryčiais, kaip spėjama, Jonas padegė P.Ruikio automobilį – 1993 metais pagamintą „Ford Fiestą“. Betono gabalu buvo išdaužtas mašinos langas ir įmestas deglas. Automobilis sudegė visiškai.
Nuo liepsnų nukentėjo dar trys greta padegtojo stovėjusios mašinos.
„Labiausiai gaila niekuo dėtų žmonių, kurie taip pat patyrė nuostolių. Savo mašiną atidaviau metalo laužui ir gavau 420 litų“, – nuoskaudos neslėpė P.Ruikys.
Dėl šio įvykio taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas. Padegėjui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Kaimynus terorizuojantis Jonas policijos pareigūnams yra puikiai žinomas. Netrukus jis turėtų stoti prieš teismą narkotikų ir ginklų byloje. Daugiabučio namo gyventojai šios dienos laukia tarsi išsigelbėjimo. Jie tikisi, kad Jonas bus nuteistas kalėti, ir kaimynai bent kelerius metus galės gyventi ramiai.
„Matyt, tai vienintelė išeitis. Butas – ne savivaldybės, todėl niekas negali jo iškraustyti. Jis išties gąsdina visus kaimynus. Vienai moteriai grasino primindamas, kad turi nepilnametę dukrą“, – sakė daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Irina Michailova.
Terliojo kaimynų mašinas
Tai, kad matant niekšybes geriausia tylėti, įsitikino ir Kretingos bei Veterinarijos gatvių gyventojai. Keliems šių gatvių daugiabučiams priklauso vienas kiemas. Jį labai pamėgo keli paaugliai iš netoliese esančio namo.
Jie atlekia motoroleriais, kelia triukšmą, darko žolynus, kuriuos kaimynai stengiasi puoselėti.
Vyresni žmonės ne kartą bandė sudrausminti paauglius ir už tai sulaukė atpildo.
Maždaug prieš savaitę rytą jie rado kelių namų laiptines išpurkštas dažais. Buvo išterliotos ir tų kaimynų, kurie drausmino paauglius, durys. Vandalai elgėsi apgalvotai. Jie apipurškė durų akutes, kad žmonės negalėtų pasižiūrėti, kas laiptinėse daro netvarką. vandalai dažais apipurškė ir septynis kieme stovėjusius automobilius. Visi jie priklauso kaimynams, kurie kažkada bandė sudrausminti netramdomus vaikus.
„Mes visi žinome, kas taip padarė. Įtarimus pasakėme policijai. Dabar tai pareigūnų darbas“, – tvirtino vienas nukentėjusiųjų Vidas Balčius. – Kaip jie atsirinko nuniokoti skirtus automobilius? Paaugliai puikiai žinojo, kam jie priklauso“.
Reikia neauginti ragų
Jei pavyks įrodyti kaimynų įtariamo paauglio kaltę, byla atsidurs teisme, ir gyventojai galės išsireikalauti atlyginti nuostolius.
Tačiau Žardininkų gatvės gyventojams kol kas teks kentėti neprognozuojamo kaimyno terorą.
Tokių atvejų mieste – ne vienas, ir ne du.
„Svarbiausia, kad kaimynai netylėtų. Parašius pareiškimą, galima kelti baudžiamąją bylą“, – patarė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius. – Jei laiptinėje atsiranda vienas teroristas, kodėl kiti penkiolika kaimynų negali su juos susitvarkyti? Žinoma, Linčo teismo nereikėtų, tačiau būtina neleisti kitus žmones bauginančiam kaimynui pasijusti nebaudžiamam, nes taip jam dar didesni ragai užaugs“.
Prevencijos skyriaus viršininko teigimu, efektyviausias būdas kovoti su kitus gąsdinančiu kaimynu – sukurti jam nepakantumo atmosferą.