Likusiais trisdešimt penkiais atvejais greičiausiai naudotasi šaunamaisiais ginklais, parduodamais be specialaus leidimo. Tai - sparčiai populiarėjantys dujiniai, šratiniai ir pneumatiniai pistoletai, revolveriai bei šautuvai.

Policija dėl šios tendencijos, būdingos ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai, jau linkusi mušti aliarmo būgnus. Nerimą kelia ne tik šios rūšies ginklų panaudojimo būdai, vis dažniau patenkantys į kriminalines suvestines, bet ir jų įvežimo į Lietuvą tempai.

Versle svarbiausia pelnas

Statistika teigia, kad pernai šių “D” kategorijos ginklų į Lietuvą įvežta 5 tūkst. daugiau negu užpernai.

2005-aisiais - arti 15 tūkst., 2006-aisiais - jau beveik 20 tūkst.

Kainuoja jie trigubai pigiau už kovinius pistoletus bei revolverius, kuriais prekiauja Ginklų fondas, iš savo klientų reikalaujantis policijos leidimo jiems įsigyti. “D” kategorijos ginklais prekiaujantys verslininkai nereikalauja nei sveikatos pažymos, nei dokumento, jog esi neteistas ir neįtrauktas į teisėsaugininkų operatyvines įskaitas, o tai būtina prašant policijos leidimo įsigyti ginklą savigynai. Tereikia pateikti dokumentą su asmens kodu bei nuotrauka. Užtenka įrodyti, kad tu jau pilnametis.

Į klausimą, ar žiūrima tik į pirkėjo pateiktą dokumentą, visiškai ignoruojant jo išvaizdą, vienas šio verslo atstovas - UAB “Sidabrinė kulka”, turinčios 5 parduotuvių tinklą Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje ir Raseiniuose, direktorius Audriūnas Krūminas atsakė: “Girtam pirkėjui ginklo tikrai neparduodame. O jeigu yra kokių nors kitų įtarimų, neaptarnauti tokio kliento neturime teisės. Tokie įstatymai.”

“Mane domina tik du dalykai: ar pirkėjas turi reikiamą dokumentą ir ar yra mokus”, - antrino direktoriui ir vienos jo vadovaujamos parduotuvės pardavėjas.

Orientacija į ES

A.Krūmino teigimu, panaši prekybos “D” kategorijos ginklais tvarka visoje Europos Sąjungoje (ES). Kad kur nors būtų reikalaujama sveikatos pažymos, jam girdėti neteko. Pavyzdžiui, Vokietijoje tokio tipo parduotuvėse net nereikalaujama jokio dokumento. Nors pripažįstama, ką vis dažniau liudija ir kriminalinės suvestinės, kad ir šios kategorijos ginklais gali būti padaromos rimtos traumos. “Akį galima išmušti ir akmenėliu”, - ironizuoja verslininkai, paklausus, kokios būtų pasekmės pataikius šratu, pavyzdžiui, į akį.

Svarbiausias pašnekovų kontrargumentas - Lietuvai tapus ES nare, prekyba “D” kategorijos ginklais netgi sugriežtinta. Nuo 2003-iųjų liepos 1-osios apribota pneumatinių ir šratinių ginklų, kuriuos galima parduoti be specialių leidimų, šūvio energija.

Ginklais prekiaujantys verslininkai teigia registruojantys kiekvieną pirkėją bei jo įsigytos prekės numerį ir kalibrą į specialų žurnalą. Tačiau pripažįsta, kad identifikuoti, kuris iš pas juos įsigytų ginklų buvo panaudotas pavojingo gatvės incidento metu, neįmanoma. Kažin, ar kas nors gali atsakyti, ir kaip dažnai į šiuos žurnalus patenka pirkėjų pateikti suklastotų dokumentų duomenys?

Perdėtas aliarmas?

Ne per seniausiai buvo kilusi panika paskelbus, kokia pernai buvo Kaune esančių aštuonių “D” kategorijos ginklais prekiaujančių parduotuvių apyvarta. Per 12 mėnesių jose parduota daugiau kaip 11 tūkst. arba daugiau kaip pusė visų 2006-aisiais į Lietuvą įvežtų “D” kategorijos ginklų. Šiemet nusitaikyta jau į naują rekordą. Per 3 mėnesius tokių ginklų jau parduota apie 5 tūkst. Tačiau verslininkai ramina, kad tai - ne visai realią padėtį atspindintys skaičiai.

Dauguma “D” kategorijos ginklais prekiaujančių parduotuvių turi licencijas ne tik juos importuoti, bet ir eksportuoti. A.Krūmino patikinimu, fiziniai asmenys, t.y. pavieniai pirkėjai įsigyja vos penktadalį metinės apyvartos metu parduodamų ginklų. Pagrindiniai pirkėjai - kitos parduotuvės. Kaunas tėra tarpinė stotelė iš užsienio įvežtiems ginklams paplintant po visą Lietuvą. Nemažai jų didmeniniu būdu įsigyja ir įvairios saugos tarnybos bei firmos.

“Pavieniai asmenys labiausiai perka pneumatinius šautuvus, skirtus sportui ir poilsiui. Ypač kai atšyla oras - pramogoms gamtoje”, - teigia pastebėjęs A.Krūminas.

Reklama ir antireklama

A.Krūminui antrinanti reklama, kurioje ginklų prekeiviai siūlo prekes “poilsiui ir sportui”, rodoma ir per televiziją. Kauno vyriausiojo policijos komisaro pavaduotojas Sergejus Judas neslepia, kad tai jį piktina. Savo susierzinimą pareigūnas grindžia pastarųjų mėnesių įvykiais mieste. “Daugėja chuliganiškų išpuolių panaudojant legaliai parduodamus ginklus”, - su nerimu akcentuoja šis policijos veteranas, turintis jau 30 metų darbo stažą.

Dar skaudžiau konstatuoti, kad dėl šių įvykių pastaruoju metu Kaunas imtas tituluoti gaujų karo arena. “Reikia skirti dvi tendencijas: kriminalinę ir bendrąją, kai neatsakingai elgiamasi su legaliai parduodamais ginklais, - teigia S.Judas. - Niekas neneigia, kad šiais metais Kaune įvykdyti du kriminaliniai nužudymai. Niekas nesako, kad tokie įvykiai nekelia susirūpinimo, bet jų užregistruota ne daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau tikrai padažnėjo chuliganiško elgesio su legaliai parduodama ginkluote.”

Minėtą pavojingą tendenciją pareigūnas sieja ir su prasta prekybos “D” kategorijos ginklais tvarka, ir su žema šiandieninės mūsų visuomenės, gyvenančios technikos laimėjimų amžiuje, vidine kultūra. Anksčiau neblaivus jaunimas santykius aiškindavosi išsirovę tvorų kuolus. Dabar, esant tokioms ginklų įsigijimo sąlygoms, dažno kišenėje - legaliai turimas šaunamasis įtaisas. Ko norėti iš jaunimo, jeigu net namų šeimininkės, anksčiau kibdavusios viena kitai į plaukus, dabar jau susipykusios gali viena kitai grasinti dujiniais pistoletais?

Situacijos įkaitai

Prekybos “D” kategorijos ginklais problemos vis labiau kelia visuotinio nesaugumo jausmą. Juk šiandien niekas nėra garantuotas, kad tokia ginkluotė neatsinešama į diskotekas, koncertus bei kitas masinio susibūrimo vietas. O jose prekiaujama ir alumi. Ar šiandien kas nors tikrina specialia įranga tokių susibūrimų dalyvius? Juk pretekstą išsitraukti kišenėje turimą ginklą gali išprovokuoti bet koks incidentas, kuris anksčiau baigdavosi tik apsistumdymu. Ir kas gali žinoti, kaip pasielgs kitas žmogus, pamatęs į save nukreiptą pistoleto vamzdį? Iš kur jam žinoti, ar tai kovinis, ar tik guminėmis kulkomis ar šratais užtaisomas ginklas?

Jau nekalbant apie tai, kad “D” kategorijos ginklais prekiaujančios parduotuvės - lengviausias būdas apsiginkluoti išankstinių nusikalstamų kėslų turintiems asmenims. Ne per seniausiai vienu tokiu be specialaus leidimo parduodamu dujiniu pistoletu švaistytasi per išpuolį Kauno dailės gimnazijoje.

“Grėsmė tapti incidento, kurio metu gali būti panaudoti ginklai, tikimybė šiandien labai padidėjusi, - su nerimu konstatuoja S.Judas. - Ir tai turėtų kelti visos visuomenės susirūpinimą.”

Pasak pašnekovo, policija rengia įvairias akcijas, kurių metu tikrina, kaip laikomasi ginklų, kurių prekybos mastai jau kelia susirūpinimą, laikymo bei nešiojimo taisyklių. Ir tai viskas, ką ji gali prieš legaliai parduodamą “D” kategorijos ginkluotę. Už naudojimosi ja taisyklių pažeidimą net nenumatyta baudžiamoji atsakomybė - tik administracinė. Už šaudymą nenustatytoje vietoje - bauda iki 400 litų su ginklo konfiskavimu. Už nešiojimo taisyklių pažeidimą (ginklo negalima nešiotis neblaiviam bei atvirai jį demonstruoti) - iki 100 litų.

Panikos nėra?

Kauno viešosios policijos Licencijavimo skyriaus viršininkas Albinas Zuzevičius nepastebi tendencijos, kad kauniečiai labiau ginkluotųsi. Tačiau šio skyriaus turima statistika susijusi tik su ginklais, išduodamais savigynai, praėjus visus policijos patikrinimus, išklausius specialius kursus ir išlaikius būtinus norint gauti leidimą įsigyti tokią ginkluotę egzaminus. Pastaruosius kelerius metus prašymų leisti įsigyti ginklą savigynai kasmet sulaukiama nuo 215 iki 235. Gali būti, kad dalis norinčiųjų apsiginkluoti pasirenka lengvesnį ir pigesnį kelią, vedantį į jau minėtas parduotuves, prekiaujančias šaunamaisiais įtaisais be leidimų.

Pastebėta, kad prašymų padaugėja po žiniasklaidos publikacijų apie susišaudymus. Ypač, jeigu apsiginama savigynai išduotu ginklu. Pernai į kriminalines Kauno suvestines pateko trys atvejai, kurių metu panaudoti savigynai išduoti ginklai. Dviem iš jų - per incidentą prie Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto bei ne mažiau mįslingą įvykį vieno Šilainių daugiabučio kieme - nušauti žmonės. Ar šiais atvejais neperžengtos būtinosios ginties ribos, tiria teisėsaugininkai.

Naujos tendencijos

A.Zuzevičiaus pastebėjimu, prašančiųjų leidimo įsigyti ginklą savigynai amžius jaunėja. Dažnai tai būna iš užsienio su užsidirbta nemaža pinigų suma grįžę asmenys. Kai kurie iš jų pradeda verslą Lietuvoje. Anksčiau ginklo savigynai dažniausiai prašydavo solidesnio amžiaus verslininkai bei įvairių įmonių vadovai. Pastarieji šiandien dažniau kreipiasi dėl leidimo įsigyti dar vieną ginklą. Tačiau tik todėl, kad pastaruoju metu atsirado modernesnės bei kompatiškesnės ginkluotės už tą, kurią jie įsigijo anksčiau.

Tik su šia priežastimi siejamas ir dalies Kauno medžiotojų persiginklavimas. Atsivėrus Lietuvos sienoms, jie pradėjo vežtis modernesnę ginkluotę iš užsienio. Vienas šios ginkluotų kauniečių kategorijos atstovas per šiųmetes Velykas pateko į kriminalines suvestines. Vagys iš jo buto Eigulių daugiaaukštyje išsigabeno apie 100 kg seifą su 4 medžiokliniais ginklais bei 7 optiniais taikikliais. Pasak A.Zuzevičiaus, to Kaune dar nebuvę. Pernai savigynai įsigytus ginklus prarado trys kauniečiai. Iš vieno pistoletą atėmė plėšikai. Kitas pistoletą prarado kartu su rankine, nugvelbta iš automobilio salono, keičiant ratą. Vienas lygiavamzdis šautuvas pavogtas iš garažo, kuriame buvo laikomas pažeidžiant taisykles. Į kieno rankas pateko ši kovinė ginkluotė, neaišku.

Akcijų dalyviai - vyresni

Dar vienas A.Zuzevičiaus pastebėjimas: Kauno jaunimas aktyvus tik prašant leidimų įsigyti ginklus savigynai. Per akcijas, kurių metu leidžiama įteisinti nelegaliai laikomus ginklus, aktyvesni vyresnio amžiaus žmonės. Pastarieji buvo dažniausi Kauno policijos svečiai ir per pastarąjį pusmetį šalyje vykusią jau trečiąją per septynerius metus tokią akciją.

Kauniečiai į policiją atnešė 154 nelegaliai laikytus ginklus, arba kas 12, surinktą per šią akciją iš visų Lietuvos gyventojų. O ji, Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininko pavaduotojo Audriaus Čiupalos teigimu, buvo rekordinė. Šiemet Lietuvos gyventojai policijai atnešė 2,5 karto daugiau nelegaliai laikytos ginkluotės (1820 įvairių ginklų) nei per tokią pačią akciją, surengtą 2000-aisiais. A.Čiupalos nuomone, tai rodo, kad išaugo pasitikėjimas ir policija, ir savo valstybe. Daugiausiai ginklų atnešė vilniečiai (325 arba kas 6), šiauliečiai - 57, panevėžiečiai - 44, klaipėdiečiai - 37.

Daugiausiai atnešta prieškario bei pokario lygiavamzdžių šautuvų, aptiktų palėpėse ar remontuojant namus. Bent taip teigta. Dienos švieson ištraukti ir 305 nelegaliai laikyti pistoletai. Ir vėl trečdalį jų (91) atnešė vilniečiai. Kauniečiai - tik 35, tačiau ir tai daugiau už krūvon sudėtus visus panevėžiečių, šiauliečių ir klaipėdiečių atneštus pistoletus.

Lyderiai ir vidutiniokai

Kad ne Kaunas ir jo apskritis šiandien labiausiai apsiginklavęs koviniais ginklais, liudija ir kita Policijos departamento pateikta statistika. Pavyzdžiui, pagal akcijos metu policijai atneštų ginklų skaičių 100 tūkst. gyventojų, pirmoji vieta atitenka Alytaus apskričiai (75 ginklai). Po to seka Marijampolės (73) ir Utenos (59) apskritys. Didžiausių šalies miestų apskričių tarp šio sąrašo lyderių nėra. Vilniaus apskritis su 54 nelegaliai laikytais ginklais, tenkančiais 100 tūkst. gyventojų, - ketvirta. Kauno apskritis (44 ginklai) pagal šį rodiklį - tik septinta, nors pagal bendrą atneštų nelegaliai laikytų ginklų skaičių (332) ji antra po Vilniaus apskrities (482).

Daugiausiai ginklų savigynai taip pat leista įsigyti vilniečiams. 4088 sostinės gyventojai turi 4709 lygiavamzdžius šautuvus, pistoletus bei revolverius. Legaliai koviniais ginklais ginkluoti beveik tūkstančiu mažiau kauniečių - 3190. Jie turi 3608 tokius ginklus. Tačiau, pavyzdžiui, Klaipėdoje ginklus savigynai turi tik 914 gyventojų. Jų rankose - 1026 koviniai ginklai.

Statistika teigia, kad daugiausiai problemų kelia ginkluoti Vilniaus apskrities gyventojai. Pernai net 53 iš jų panaikinti leidimai laikyti ginklus savigynai. Kauno apskrityje tokių buvo 41.