Amanda kiekvieną savaitgalį važiuoja į Balbieriškyje esančią sodybą. Ją visada lydėdavo ir ištikimas keturkojis draugas. Šeštadienį, gegužės 14 d., mergina sodyboje dirbo įvairius darbus, o augintinis vaikštinėjo kieme. Vėliau šuo atsigulė prie įvažiavimo į sodybą, šalikelėje ir, pasak merginos, tikrai netrukdė vairuotojams.
„Pamačiau, kad greitai, maždaug 80-100 kilometrų per valandą greičiu, atvažiuoja automobilis, pilkos arba baltos spalvos universalas. Šunelis sėdėjo kairėje šalikelės pusėje, o automobilis turėjo važiuoti dešine puse. Išgirdau klaikų garsą ir pro krūmų plyšį pažiūrėjau, kas nutiko. Pamačiau klaikų vaizdą – leisgyvis šuo gulėjo nutįstas 2-3 metrus“, - pasakojo po patirtų išgyvenimų neatsigaunanti mergina.
Šunį apžiūrėjo jos draugas: gyvūnas visiškai negalėjo pajudėti, springo, kraujavo, pro žiojėjančias žaizdas matėsi vidaus organai. Gyvūnas neišgyveno.
Ant kelio nebuvo jokių stabdymo žymių, nesigirdėjo nei stabdymo garso.
Alytiškė iki šiol negali suvokti, kaip tokiu greičiu važiuodamas vairuotojas nesiteikė net sustoti, pažiūrėti, kaip šuo jaučiasi, pagelbėti. „Nesvarbu, ar tai gyvūnas, ar žmogus, ne vairuotojas šuneliui dovanojo gyvybę ir neturėjo teisės jam atimti“, - teigė mergina, įtarianti, kad milžinišku greičiu gyvenvietėje važiavęs žmogus galėjo būti neblaivus.
Mergina viliasi kad atsiras tą vakarą pastebėjusių baltos ar pilkos spalvos automobilį ar žinančių, kas tai padarė. Apimta šoko alytiškė tuo metu neįsidėmėjo nei automobilio markės, nei valstybinių numerių.
„Kaip galima lėkti tokiu greičiu gyvenvietėje. O jei vaikas, žmogus į kelią išbėgtų?
„Vis dar negaliu patikėti, kad augintino nebėra. Daug kas sako, kad tai – tik šuo, bet man jis buvo geriausias draugas, kurį labai mylėjau“, - sakė Amanda, tikinusi, kad pavykus sužinoti, kas vairavo automobilį, kreiptųsi į teismą.