V.Jakubonis atkreipė dėmesį, kad šernai dažniausiai „darbuojasi“ laukuose, kur ankstesniais metais buvo auginamos bulvės, kukurūzai, cukriniai runkeliai. Be to, jie dažnai išknisa pievas.
„Kas kelerius metus suintensyvėja grambuolių ritimasis, todėl tada labai nukenčia pievos, nes šernams grambuolių lervos yra delikatesas,– sakė V.Jakubonis.– Pastebėjome, kad tręšiamos azotu ir gerai prižiūrimos pievos beveik neknisamos, o tai reiškia, kad ten grambuolių lervų yra gerokai mažiau. Beje, gal dėl brangstančių trąšų kasmet tręšiamų pievų mažėja. Nemažai žalos ūkininkams ir žemės ūkio subjektams taip pat padaro stirnos, elniai, briedžiai: jie nuėda pasėlių viršūnėles“.
V.Jakubonio teigimu, pagal galiojančią tvarką ūkininkai, pastebėję laukinių gyvūnų nuniokotus ar pažeistus pasėlius, turi iš karto informuoti seniūniją. Ji savo ruožtu tą pačią dieną apie padarytą žalą turi pranešti medžioklės plotų naudotojams.
Seniūnijos iniciatyva Savivaldybėje sudaryta komisija ne vėliau kaip per savaitę atvyksta į vietą ir apskaičiuoja laukinių keturkojų padarytus nuostolius. Jei pasėliai dar būna nesudygę ir realios žalos nesimato, ji apskaičiuojama vėliau.
