Vaikų asociacijos šiurpina

„Visas mūsų nuostatas formuoja aplinka. Įsivaizduokite, ką mato vaikas atėjęs į šį pasaulį? Išgėrusį tėtį, kuris ką tik atšventė vaiko gimimą. Visi gimtadieniai, šventės, iškylos gamtoje neapsieina be alkoholinių gėrimų. Taip formuojama nuostata, kad alkoholis ir šventės yra neatskiriami. O ką vėliau vaikas mato filmuose? Kaip garsus aktorius įsipila taurę viskio ir užsirūko arba graži aktorė mėgaujasi šampanu. Vaiko pasąmonėje formuojama nuostata, kad gerti yra saugu“, - svarstė medikas Darius Baublys.

Rusų mokslininkai vaikų darželyje atliko eksperimentą. Jie paprašė vaikų pažaisti šventę. Šiuolaikiniai darželinukai pirmiausiai sustatė kėglius, kurie vaizdavo butelius, ir kubelius – įsivaizduojamas taures. Intensyviai pakilnoję kubelius, jie vėliau ėmė svirduliuoti ir griuvinėti.

„Beje, panašių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Draugo 12-metės dukters vienoje lapo pusėje paprašiau surašyti asociacijas, susijusias su alkoholiu, kitoje – su nuodais. Alkoholį ji susiejo su švente, gimtadieniu, iškyla miške, krepšiniu, berniuko vardu, vartojusio mokykloje alkoholio. Su nuodais jai siejosi pykinimas, vėmimas, greitoji pagalba ir mirtis“, - pasakojo pašnekovas.

Rusų akademikai Fiodorovas Uglovas ir Genadijus Šičko dar griežtesni. Savo veikaluose jie teigia, kad vienas kultūringai geriantis žmogus per 17 metų suformuoja atitinkamas nuostatas vaikams, dėl kurių Rusijoje 10 vaikų pradeda vartoti alkoholį, 2 iš jų tampa alkoholikais, o 1 miršta nuo alkoholio. Tiesa, jie remiasi šiandienine, netgi daugiau už lietuvius “prasigėrusios” Rusijos statiska.

„Kitaip tariant, pavojingiausi yra būtent geriantys kultūringai. Tie, kurie voliojasi gatvėje, vaikams kaip tik formuoja nusistatymą prieš alkoholį, nes vaikai nenori būti panašūs į girtuoklius“, - įsitikinęs pašnekovas.

Po 3-4 kartų mutuosime?

Anot D. Baublio, narkotinį alkoholio poveikį bene pirmieji pastebėjo rusų akademikai – reflekso teorijos kūrėjas, 1904 m. Nobelio premijos laureatas Ivanas Pavlovas bei žymus XX a. pradžios smegenų veiklos tyrinėtojas Vladimiras Bechterevas. Kartu su kitais mokslininkais jie sukūrė sobriologijos mokslą, pasak kurio girtavimo priežastys – alkoholio prieinamumas ir visuomenės programavimas per masines informavimo priemones bei susiformavusias tradicijas, kurių metu brukama saikingo ir kultūringo gėrimo programa.

Šiuolaikiniai rusų mokslininkai naudoja PSO klasifikaciją, kuri pagal alkoholio vartojimą šalis skirsto į keletą grupių. Šalis, suvartojanti iki 3 litrų gryno alkoholio vienam gyventojui per metus priskiriama prie mažai vartojančiųjų, nuo 4 iki 5 litrų – vidutiniškai vartojančių, nuo 6 iki 7 litrų – prie daug vartojančiųjų. „Rusų mokslininkų veikaluose galima rasti argumentų, kad jei gyventojui per metus tenka per 8 litrai alkoholio, tauta genetiškai mutuoja ir po 3-4 kartų pasmerkta pražūčiai. Lietuvoje „prasigėrusi“ dar tik pirma karta“, - teigė neurologo specialybę turintis medikas.

Pernai vienam Lietuvos gyventojui, taip pat ir naujagimiams, teko apie 13,2 litrų gryno alkoholio. „Žinant, kad 1 litras gryno alkoholio atitinka 2,5 litro degtinės, galima paskaičiuoti, kad viena šeima, susidedanti iš 4 asmenų (13,2x2,5x4=132), per metus išgeria apie 132 butelius degtinės”, - teigė pašnekovas.

Nuo alkoholio kvailėjama

Alkoholis, patekęs į kraują, reaguoja su neuromediatoriumi dopaminu ir virsta molekule, kuri beveik niekuo nesiskira nuo morfijaus. Šios molekulės nunešamos į smegenis – taip sukeliamas apsvaigimas ir euforija. Be šio poveikio alkoholis panaikina silpną neigiamą eritrocitų krūvį, neleidžiantį eritrocitams sulipti. Sulipę eritrocitai užkemša smulkiausias kraujagysles, ypač jų išsišakojimuose.

„Tai ypač pavojinga smegenims, kurių kapiliarai labai mažo diametro. Dalis smulkiųjų kapiliarų užkemšami ir neuronai, negaudami deguonies, miršta. Dėl to žmogus kvailėja. Svarbiausia tokios būsenos pasekmė – prarandama savikontrolė. Dėl to ir įvyksta dauguma nelaimių, padaroma daugelis nusikaltimų, autoavarijų ir pan. Galima rasti statistiką, kad kas 10-ta Lietuvos vyro mirtis įvyksta dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu“, - teigė pašnekovas.

Anot mediko, svarbiausios priežastys, dėl kurių vartojamas alkoholis, yra trys. Pirmoji – jo prieinamumas. Antroji – nuo vaikystės formuojamos nuostatos, kad alkoholį vartoti yra taip pat saugu, kaip ir bet kokį maistą. Trečioji – fizinė ir cheminė priklausomybė. „Rusai paskaičiavo, kiek kartų įvairiuose televizijos kanaluose pasirodo vaizdai, susiję su saugiu alkoholio vartojimu. Paaiškėjo, kad maždaug kas 12 minučių“, - pasakojo D. Baublys.

Pašnekovas, remdamasis Rusijos pavyzdžiu, įsitikinęs, kad alkoholio paplitimas visuomenėje visiškai priklauso nuo valstybės politikos. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, Rusijoje buvo įvestas „sausasis“ įstatymas. Vėliau jis buvo panaikintas ir iki Antrojo pasaulinio karo, kai vėl buvo draudžiama girtauti, alkoholio vartojimas Rusijoje kilo nuo 0,2 iki maždaug 2 litrų vienam gyventojui per metus. Po Stalino mirties „sausasis“ įstatymas vėl buvo panaikintas ir 1980 m. jau buvo pasiekti 8 litrai gryno alkoholio vienam gyventojui.

D. Baublys primena, kad Lietuvoje, kai per televiziją buvo rodoma alkoholio reklama, alkoholio vartojimas ir alkoholinių psichozių skaičius nuosekliai augo. Nustojus transliuoti reklamą, pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį šiemet alkoholinių psichozių skaičius sumažėjo. Gal šiemet pagaliau atsikratysime labiausiai geriančių europiečių reputacijos?

Vaizdo klipe - vakariečių sukurptas reklaminis filmukas apie alkoholio žalą smegenims.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)