Taupys ir pacientų, ir gydytojų sąskaita

© Corbis

Taupyti medicinoje – tragiška

Rajonų ligoninių ir poliklinikų vadovai suka galvas, kaip susiveržti diržus, kad nuo taupymo programų mažiausiai nukentėtų pacientai. Akivaizdu, kad pacientai netrukus už medicinines paslaugas mokės, bet paslaugų kokybė geresnė nebus.

„Nieko nepritaupysi. Galima išlaidas, nejaučiant ligoniams, sumažinti vienu ar dviem procentais, bet jas nurėžti visais 11, nepabloginant pacientų padėties, neįmanoma. Tiesiog tragiškas dalykas“, – įsitikinęs VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė direktorius Aleksandras Šalavėjus.

Anot jo, taupant negali pacientui suleisti pusę dozės vaistų ar apvynioti mažiau binto ant sulūžusios rankos.

„Naujojoje Akmenėje yra daug nemokių žmonių, kurie vos galą su galu suduria. Žmonės ateina verkdami, kad neturi vaistų už ką nusipirkti. Kaip galima iš jų reikalauti pinigų už sveikatos paslaugas? Ko gero, teks mažinti gydytojų atlyginimus. Bet ir medikai neturi nukentėti, be to, darbo teisė gina jų interesus. Galbūt reikės ligoninei imti kreditą? Tačiau tokiu atveju tik dar labiau paskęsime skolose – mūsų ligoninė vien šilumos tinklams skolinga 300 tūkst. litų už šildymą. Vėluoja ir ligonių kasos atsiskaitymai su ligonine – šiuo metu skolos siekia 1,3 mln. litų. Bet kuriuo atveju, nesiryšiu taupyti ligonių sąskaita – nemanau, kad ir kitų aplinkinių ligoninių vadovai drįstų medicinines paslaugas padaryti mokamas, kurios iki šiol buvo nemokamos“, – svarstė A. Šalavėjus.

Gali tekti mažinti algas

Kaip reikės taupyti, nežino ir VšĮ Kelmės ligoninės direktorius Rimtautas Kavaliauskas. Jis taip pat svarsto galimybę mažinti gydytojų atlyginimus.

„Ligoninės darbo užmokestis sudaro 76 proc. visų išlaidų, todėl logiška, kad pirmiausia derėtų sumažinti didžiausias išlaidas“, – mano ligoninės vadovas.

Bet jis įsitikinęs, kad sumažinti gydytojų ir viso ligoninės personalo darbuotojų atlyginimus gali būti sudėtinga: „Reikės visiems tartis, kaip išgyventi. Tai visiems bus sąmoningumo išbandymas.“
Pasak jo, ko gero, teks mažinti ir kitas išlaidas. „Teks pirkti mažiau medikamentų, mažiau skirti pinigų ligonių maitinimui. O kaip kitaip? Taupymas turi būti kompleksiškas. Bet kuriuo atveju, nukentės visi – ir pacientai, ir gydytojai. Kito kelio nėra. Liūdna dėl to“, – sakė R. Kavaliauskas.

Nemokamų paslaugų pabaiga?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė sumažinti gydymo paslaugų vertę 11 proc.
Visos gydymo paslaugos yra įvertintos tam tikra skirtinga balų suma, kuria remiantis ligonių kasos jas apmoka. Vienas balas iki šiol buvo lygus vienam litui. Už gegužę suteiktos gydymo paslaugos jau bus vertinamos pagal naują tvarką: 1 balas lygus 0,89 lito. Tai reiškia, kad už tokio paties lygio paslaugą gydymo įstaiga iš Ligonių kasos gaus 11 proc. mažiau pinigų nei anksčiau. Toks sprendimas priimtas bandant subalansuoti sveikatos apsaugos biudžetą, kai nuo jo buvo nurėžta 300 mln. litų.

„Mes prašėme nemažinti balų įkainių, o tiesiog leisti pačioms gydymo įstaigoms paskirstyti gautus pinigus. Tačiau mūsų niekas neklausė. Jei pietūs kainuoja litą, ar gausite tuos pačius pietus už 89 centus? Kompoto jau tikrai negausite“, – vaizdingai palygino Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Anot jo, vienintelė vieta, kur dar galima taupyti – ligoninių ir poliklinikų darbuotojų atlyginimai.
„Tai neišvengiama. Svarstymų objektas – tik mažėjimo mastai. Mes visaip bandome dėlioti biudžetą, tačiau kitos išeities nelieka. Atlyginimai sveikatos priežiūros įstaigų biudžetuose sudaro apie 70–80 proc. Taigi tai praktiškai vienintelė sritis, kuria galime manipuliuoti. Tuo tarpu visos kitos paslaugos, technologijos ir taip brangsta, o papildomų pinigų įstaigų infrastruktūrai jau apie 10 metų nebuvo skirta. Lėšos buvo skiriamos tik medikų atlyginimams“, – sakė gydytojų organizacijos vadovas.

Anot jo, savaime aišku, kad medicininių paslaugų kokybė prastės. Dabar gydytojams reikės žymiai atsakingiau parinkti tyrimus – tik dėl pagrindinio susirgimo ir tik svarbiausius. Nukentės ir stacionaraus gydymo grandis – bus perkama mažiau medikamentų, mažiau dėmesio pacientui, mažiau pinigų mitybai.

L. Labanauskas teigimu, daugelio profilaktinių programų, dėl kurių taip kovota, finansavimas šiuo metu sumažintas net dukart. Skatinamosios programos, turinčios motyvuoti gydytojus nustatyti ligą jos užuomazgoje, jau taip pat neatsiperka. „Tai kam reikia imituoti, kad jos yra? Reikėtų įvardyti, kad jas stabdome, ir galvokime, kaip išgyventi tuos metelius“, – teigė pašnekovas.

„Mes suvokiame, kad yra sunkmetis, todėl nekėlėme jokių pretenzijų dėl sumažinto biudžeto. Tik siūlėme ieškoti kitokių sprendimo būdų – pergrupuoti paslaugas, gal atidėti planines, paliekant tik skubias. Pagaliau gal būtų išjudintas privalomas sveikatos draudimas – tiek metų šioje srityje nieko nedaroma. Deja, buvo nueita pačiu lengviausiu, bet neprotingiausiu keliu – visos paslaugos lieka, tik kainuoja pigiau. Mes galime pasimokyti iš labiau sveikatos priežiūros srityje pažengusių valstybių. Civilizuotame pasaulyje, kai sumažėja pinigų, aiškiai pasakoma, kokios paslaugos bus teikiamos, kokios – ne ar tik dalinės“, – dėstė L. Labanauskas.