„Man tenka daug važinėti. Visur susiduriu su ta pačia problema – žmogui dar nieko nenutiko, jis turi darbą, pakankamai pinigų, o jau nerimauja, kad ateityje atsitiks kas nors baisaus. Tai blogiausia, kas gali būti, tačiau tai susiję su žmogaus priklausomybe nuo aplinkos.
Nors žmogus didele dalimi gali reguliuoti savo emocijas bei organizme vykstančias reakcijas, dažniausiai to nedaro. Tuomet už jį „dirba“ aplinka. Būtent todėl žmogui linksma, kai aplink visi linksmi, ir atvirkščiai – užtenka kurį laiką per radiją ar televiziją girdėti blogas naujienas, ir jis taip pat pradeda jaustis blogai“, - pasakojo buvęs Ukrainos bankų patarėjas, Europoje žinomas cigun savigydos sistemos instruktorius.
Žiniasklaidos fonas esą gali formuoti žmonių nuostatas ir savijautą todėl, kad žmogus paprastai tiki tuo, ką skaito ar girdi. „Mes nesame visų sričių specialistai. Daugelis neišmanome nei biržos pokyčių, nei makroekonomikos dėsnių, nei kitų dalykų. Šiuo atveju klausome kitų. Be to, mums ir įdomi tik tokia informacija. Jei žmogus yra tam tikros srities specialistas, jis paprastai perjungia kanalą, kai kalbama apie tai, ką jis žino. Jis nori sužinoti tai, ko nežino“, - tikino pašnekovas.
Anot J. Tertyčnio, baimė – žmogaus organizmui pati žalingiausia emocija. Ji „suvalgo“ daugiausiai energijos, todėl susidaro tarsi užburtas ratas: kuo labiau žmogus bijo, tuo daugiau energijos netenka, todėl jaučiasi vis blogiau. O kai jis blogai jaučiasi, įvairios baimės jį puola dar aktyviau.
„Graužti save neigiamomis emocijomis, būgštavimais, net jeigu jie realūs, yra dvigubas blogis. Žmogus jau turi išorinę problemą, o dar ir savo psichiką ir organizmą alina. Juk stresas glaudžiai susijęs su fiziologija. Mūsų emocijos lemia daugelį medžiagų apykaitos procesų, netgi cheminę kraujo sudėtį, todėl krenta imunitetas, prasideda įvairios ligos. Ištikus krizei tarsi reikėtų būti ypač aktyviam, ieškoti naujų variantų, o jėgų nėra“, - aiškino svečias iš Ukrainos.
Tas pačias emocijas sukelia skirtingi dalykai
Beje, senovės išminčiai sakydavo, kad sukrėtimai žmogų budina, neleidžia jam gyventi miegant. Esą tam ir yra vilkas, kad avys nesnaustų. Mat nuo gero gyvenimo žmogus atsipalaiduoja. Žinoma, lengva buvo postringauti tiems išminčiams, kai jie patys gyveno apsaugoti nuo pasaulio negandų. O ką daryti žmogui, kuris vieną dieną iš tiesų gali prarasti viską – pragyvenimo šaltinį, stogą virš galvos ir pasitikėjimą savimi?
„Pastebėta, kad kuo labiau žmogus užimtas, tuo jis geriau jaučiasi. Jam nebėra laiko užsiimti savigrauža bei puoselėti įvairių fobijų. Jei prarandamas aktyvumas išorėje – žmogus netenka darbo arba jo darbo krūvis sumažėja, jis būtinai turėtų tai kompensuoti vidiniu aktyvumu. Kai nieko nevyksta išorėje, reikia, kad kas nors vyktų viduje: žmogus gali užsiimti savo sveikata, sportuoti, keisti mitybos įpročius, perskaityti knygą, kuriai anksčiau nebūdavo laiko, susitikti su draugais, puoselėti savo emocijas.
Žmonėms labai svarbu palaikyti vieniems kitus, todėl šiuo laikotarpiu turėtų prasmės įvairių bendruomenių susirinkimai – pagal bendrus interesus, problemas ar giminystės ryšius. Mat žmogui išlaikyti emocinį stabilumą padeda bet kokia veikla, svarbu, kad jis būtų užsiėmęs. Tuomet jis turės šansų išsaugoti pusiausvyrą ir nepralaimėti sudėtingoje gyvenimo situacijoje“, - svarstė psichologas.
Anot J. Tertyčnio, teigiamas ar neigiamas emocijas mūsų organizme susijusios su nerviniais impulsais. Organizmui visiškai nerūpi objektas, kuris juos sukelia. Todėl emocinis pakylėjimas, džiaugsmas, kuris kyla įsigijus žvilgantį „Ferrari“ ar bent jau „BMW“, prilygsta emocijai, kilusiai gavus stiklinę vandens po ilgos kelionės per dykumą. Taigi tik nuo mūsų pasirinkimo priklauso, kokie dalykai mums sukelia džiaugsmą ar liūdesį. Iš tiesų malonumas nebūtinai turi būti brangus.
„Galima teigti, kad žmogaus, kaip biologinės ir net kaip socialinės būtybės, evoliucija jau baigėsi. Prasidėjo jo, kaip individo, vystimosi laikotarpis, kuris reikalauja didesnio sąmoningumo bei individualaus darbo“, - įsitikinęs pašnekovas. Jis primena – krizės ateina ir praeina, o išsaugoti savo žmogišką orumą reikia visada.
