„Kai kurie tyrimai rodo, kad jeigu žmogus truputėlį pamiega po pietų, darbingumui yra lengviau atsistatyti, nes 15 val. labiausiai nukrenta tiek fizinis, tiek psichologinis žmogaus pajėgumas. Artėjant prie 15 val. yra kritiškai svarbu duoti sau pailsėti, jeigu žmogus tuo metu išgeria kavos puodelį, jis paprasčiausiai išeikvoja paskutinius savo organizmo rezervus", – sako jis.
Remdamasis tyrimais, pašnekovas tvirtina, kad darbingiausias paros metas yra 8-10 val. ryto, „dar būtų galima visai mielai dirbti iki 12 val.", tačiau 10-12 val. prasideda „gana didelis trukdymo intensyvumas". Po pietų darbingumas krenta iki 15 val., vėliau kiek kyla.
Nustatyta, kad mažiausiai žmogus per parą turi miegoti 7 valandas, idealiu atveju miegoti esą reikėtų 9 valandas. „Pastebėta, kad jeigu miegama tik 6-7 valandas, krenta žmogaus darbingumas ir netgi susilpnėja imunitetas. Tada įsijungia vidurkio taisyklė – reikia atsimiegoti, kol 3-4 parų vidurkis pasiekia 8 valandas ir žmogus gali vėl normaliai dirbti", – DELFI aiškina V. Underis.
Mokymo metodologijos, anot jo, sako, kad intensyviai mokytis ar dirbti protinį darbą galima 40 minučių, po to jau reikia pertraukėlės.
„Valandomis yra sunku pasakyti, kiek kokį darbą galima intensyviai dirbti, tačiau yra nustatyta, kad ilgesnį laiką fizinį darbą dirbti yra paprasčiau, nes yra mažesnis pavojus, kad nukentės kokybė. Atliekant sudėtingas, neapibrėžtas užduotis, tai daryti galima gerokai trumpiau. Kiek kas gali išlaikyti dėmesį be pertraukų yra labai individualu ir viskas priklauso nuo to, kaip žmogus yra pailsėjęs", – pasakoja V. Underis.
Ne veltui bent kartą per metus atostogos, anot jo, turi būti ne trumpesnės nei dvi savaitės, ypač dirbant daug streso keliantį darbą.
„Tiesiog susikaupia tam tikras hormonas, kuris vadinasi kortizolas, tai atvirkštinis hormonas džiaugsmo hormonui. Kortizolas yra vadinamas antisveikatos, antigyvybės, streso hormonu. Žmogaus apykaitos sistema jį vidutiniškai pašalina per savaitę. Jeigu žmogus po stresą keliančio darbo išeina atostogų, jis dar savaitę iš inercijos „dirba", tik antrąją savaitę jis galės pailsėti sėkmingai", – aiškina V. Underis.
Pašnekovas sako, kad labai intensyvų darbą žmonės statistiškai dirba 3-4 metus, o po to keičia jį į lengvesnį.
Per mažai atostogaujantys gali „sudegti"
„Kalbant apie laiką, kurį žmonės skiria darbui, verta paminėti, kad žmonių galimybės, o svarbiausia norai yra skirtingi. Kiekvienas priklausomai nuo savo fizinių galimybių ir nuo motyvacijos gali dirbti skirtingą laiką", – DELFI sako konsultacijų bendrovės „Manager.LT" organizacijų psichologė Natalija Griškevičienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad žmogui per parą būtina miegoti bent 7 valandas, o aštuonių darbo valandų diena yra nustatyta remiantis fiziologiniais žmogaus ypatumais ir socialiniais poreikiais.
„Pirmiausiai reikėtų atlikti sunkiausius darbus, nors neretai mes darome atvirkščiai – atidėliojame nemalonius, sunkius darbus. Kai atliekamas nemalonus, sunkus darbas, žmogus jaučia pasitenkinimą, tai momentas, kai atsiranda teigiamos emocijos, pasitikėjimas savimi, kurie padeda imtis naujų užduočių", – pataria psichologė.
„Verta paminėti, kad žmonės, dirbantys be poilsio, pervargsta arba juos ištinka „sudegimo sindromas". Jis neatsiranda iškart, tai chroniškas pervargimas. „Sudegimas" apibrėžiamas kaip fizinis, emocinis ir protinis išsekimas, kuris kyla dėl ilgalaikio įsitraukimo į emocijų reikalaujančias situacijas. Dažniausiai „sudega" žmonės, dirbantys socialinėje sferoje bei pasižymintys tam tikromis asmeninėmis savybėmis. Nuolat dirbantis ir nesiilsintis žmogus rizikuoja susirgti tiek fizinėmis, tiek psichinėmis ligomis", – atostogų svarbą pabrėžia N. Griškevičienė.
