Pastarąjį dešimtmetį melanomų, nusinešančių vis jaunesnių žmonių gyvybes, pasaulyje padaugėjo apie 2-3 kartus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje dėl soliariumų sukelto vėžio mirė 54 žmonės. Mūsų šalyje sergamumas melanoma per pastaruosius du dešimtmečius išaugo beveik tris kartus.
Anot Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro Konsultacijų skyriaus vedėjos dr. Rūtos Gancevičienės, soliariumai kelia tuos pačius pavojus, kaip ir saulė, tačiau jų poveikis yra dar didesnis. Mat šie spinduliai labiau koncentruoti. Suprantama, didesnė ir odai daroma žala.
Todėl medikė labai kritiškai vertina moteris, kurios mėgsta prieš atostogas pasilepinti soliariume, manydamos, kad taip apsaugos odą nuo nudegimo vėliau.
„Geriausias būdas pratinti odą prie saulės – po penkias minutes pabūnant išsirengus lauke. Ši aplinka bent jau natūralesnė. Tuo tarpu soliariumas – uždara erdvė, į kurią įžengiami siekdami tik vieno tikslo – nudegti“, - tikino gydytoja.
Anot jos, Lietuvos dermatologai soliariumų nerekomenduoja, kadangi niekas iki galo nežino, ar galima pasitikėti jų kokybe.
„Galima tikėtis, kad soliariumų lempos geros, tinkamai keičiamos, tačiau tokios ataskaitos mums niekas neduoda, - sakė R. Gancevičienė. - Bandžiau aiškintis su soliariumų savininkais, kokie kremai juose naudojami. Niekas man konkrečiai to taip ir nepaaiškino, tik tikino, kad jie labai geri ir apsaugo nuo soliariumo spindulių. Tačiau kam tuomet reikia soliariumo, jeigu į jį įėjęs nuo jo saugaisi?“
Lempos – per stiprios
Anot medikės, atlikti tyrimai labai aiškiai įrodo, kad soliariumai susiję su odos vėžio plitimu. „Soliariumuose labai plačiai naudojami UVB spinduliai, kurie skatina įdegį. Tačiau jie sukelia ir daugiausiai paviršinio vėžio atvejų. Kita vertus, negaliu teigti, kad juose nėra ir A spindulių, kurie sukelia melanomas“, - teigė dermatologė.
Anot mokslininkų, 10 kartų soliariumo seansų per metus riziką susirgti odos vėžiu padidina 50 proc., 3 seansų – 1,6 karto.
Bene didžiausia soliariumų bėda, kad europiečiai, kurių oda priskiriama I arba II, kaitinasi po gan tamsiai III ir IV tipo odai pritaikytomis lempomis, nors tai daryti galima tik su gydytoju leidimu. Beje, tokius įspėjamuosius užrašus soliariumuose galima pamatyti, kitas klausimas, ar jų kas paiso.
Dauguma Lietuvos soliariumų priklauso pavojingiausiam – IV tipui. Anot soliariumų paslaugų teikėjų, silpnesnės lempos kažkodėl negaminamos.
Vaikams ir paaugliams soliariumai užsienyje kategoriškai nerekomenduojami. Lietuvoje draudžiama kaitintis soliariumuose iki 16 metų, tačiau apklausos rodo, kad į juos nesunkiai prasmunka kur kas jaunesnės paauglės, o kartais su tėvais leidžiama kaitintis ir vaikams. Mat ultravioletiniai spinduliai kaupiasi organizme ir pasireiškia po kelių dešimtmečių.
Įdegusi oda – nebemadinga
Anot R. Gancevičienės, dar viena soliariumų keliama grėsmė – pripratimas prie jų. „Išsivysto psichologinė priklausomybė, kaip, pavyzdžiui, nuo lošimų, kai žmogus nebegali nevaikščioti į soliariumus“, - pastebėjo medikė.
Dermatologės teigimu, gražiausia oda – sveika oda. Tuo tarpu nuolat lankantis soliariumuose, joje atsiranda daugybė strazdanų, išaugėlių, suragėjimų, oda sausėja ir raukšlėjasi. „Oda gali būti graži metus, du, penkis, kol žmogus jaunas. O kai sulaukiama 40-ties, odos faktūra tikrai tampa labai negraži“, - soliariumų mėgėjas įspėjo R. Gancevičienė.
Beje, pasaulyje, skirtingai nuo Lietuvos, įdegusi oda nėra madinga. Pavyzdžiui, Amerikoje jau nuo darželiuose ir pradinėse mokyklose diegiamos programos, kurių metu vaikai mokami, kaip teisingai elgtis saulėje, formuojamas požiūris, kad degintis nėra sveika. „Gal šis požiūris kada nors atkeliaus ir iki mūsų“, - vylėsi pašnekovė.
Kol kas pas mus vis populiaresnės kelių dienų atostogos, kai žmonės per ilguosius savaitgalius skrenda į šiltuosius kraštus, iš kur grįžta nudegę kartais net iki pūslių.
Melanoma – civilizacijos rykštė
Piktybiniai odos navikai skirstomi į kelias rūšis. Egzistuoja vadinamasis šviesusis odos vėžys, kurio metastazavimo dažnis – vos 5 proc., o mirtingumas – nedidelis. Susirgus melanoma, išgyvenamumas skaičiuojamas penkeriais metais ir tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos.
Tai nulemia naviko gylis. Jeigu jis iki 2 milimetrų, prognozė pacientui labai gera. Tikimybė jam išgyventi – per 90 proc. Jei nėra metastazių, tačiau navikas gilesnis nei 4 mm – jau tik 67 proc. Tuo tarpu atsiradus metastazėms kituose organuose – prognozė labai prasta.
Vyrai su šia liga išgyvena 10 proc. rečiau nei moterys. Vidutinis sergančiųjų amžius – 57 metai. Jaunesni nei 49 metų pacientai, kurie gyvenime galėtų dar daug nuveikti, sudaro net trečdalį tokių pacientų. Taip pat visame pasaulyje pasitaiko atvejų, kai nuo melanomos miršta 20-mečiai ar net vaikai.
Deja, Lietuva gerais rezultatais šioje srityje pasigriti negali. nors melanomos atvejų registruoja mažiau už bendrą Europos vidurkį, vis mažiau diagnozuojama pirmos stadijos melanomų, o daugėja antros ir, kas labai liūdina, nežinomų stadijų, nemažėja trečios ir ketvirtos stadijos melanomų.
