Pirmadienį netrukus po vidurdienio prie Lietuvos ambasados Briuselyje rengiama protesto
pieš „konservatyviai mąstančių“ mūsų šalies politikų mėginimą uždrausti abortą ir nėštumo nutraukimą paversti kriminaliniu nusikaltimu. Jos organizatoriai – Europos parlamentarai, Belgijos socialistų partija, Moterų socialisčių judėjimas ir Emile’io Vanderveldės institutas.

Anot M. A. Pavilionienės, šia akcija žadama išreikšti moralinę paramą tiems, kurie „gerbia istorijos raidoje žmonijos iškovotas vertybes: žmogaus teises ir laisves, moters pasirinkimo teisę planuoti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą, reguliuoti vaisingumą, pačiai spręsti kada ir kiek susilaukti vaikų“.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje parlamentinės Reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės narė ir dar kelios moterys karštai kritikavo Seime svarstomą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą. Pagal jį nėštumą nutraukti gydytojas galėtų tik dviem atvejais – kai nėštumas gresia nėščiosios gyvybei ar sveikatai arba yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

Moterys vis tiek ras išeitį?

Anot M. A. Pavilionienės, įstatymo iniciatorius Seimo narys Valdemaras Tomaševskis, „nukopijavęs katalikiškų kraštų – Lenkijos, o gal ir Lotynų Amerikos valstybių ar Filipinų respublikos moters teisių paneigimo projektą“, įeis į Europos valstybių, mūsų visuomenės ir moterų istoriją kaip „fanatiškas žmogus, kuris mėgino nublokšti Europą į žmonių persekiojimo viduramžių tamsą“.

Keletą metų svarstytą projektą „parlamentaras ir jo konservatoriškasis politinis bei religinis užnugaris“ artėjant rinkimams prisiminė esą kaip rinkėjų masalą. Vėl prasidėjusias diskusijas dėl abortų politikė pavadino kova tarp tamsos ir šviesos, lietuviškojo mąstymo provincialumo ir europietiškų vertybių.

„Akivaizdu, kad projekto pateikimu dar kartą skelbiama ideologinė kova dėl valdžios, dėl siekio paralyžiuoti žmogaus protą, mąstymą, padaryti žmones klusnius, atmesti šiuolaikinio mokslo pažangą, ir, kalbant apie gyvybės išsaugojimą, pasmerkti moteris, vyrus ir vaikus kančioms ar mirčiai“, - kritikavo Socialdemokratų frakcijos narė.

Jos teigimu, aborto uždraudimas susijęs ir su Katalikų bažnyčios lytinio švietimo draudimu, draudimu naudoti kontraceptikus ir prezervatyvus, kurie saugo nuo ŽIV bei AIDS. Įstatymas esą verstų moteris gimdyti tiek kartų, kiek pastotų nuo neatsakingo vyro.

„Moterys bus uždarytos šeimoje, neturtingos moterys pasmerktos skurdui, nedarbui, neišprusimui. Tai reiškia ir visišką moters priklausomybę nuo vyriškosios lyties, kuri iki šiol dominuoja pasaulinėje, nacionalinėje ir bažnytinėje politikoje“, - kalbėjo M. A. Pavilionienė.

Anot jos, net uždraudus abortus moteris, jei norės, „sutvarkys šitą problemą – ar kriminaliniu būdu, ar užsienyje“.

„Išleiskime įstatymą, draudžiantį lytinius santykius – juk kiek spermos vyrai per gyvenimą iššvaisto. Būkime teisingi visoms lytims“, - ragino Seimo narė, atmesdama priekaištus dėl negimusių kūdikių žudymo.

„Niekas negali kontroliuoti moters organizmo“

Spaudos konferencijoje dalyvavusi jaunimo organizacijos „In Corpore“ atstovė Rūta Dūkštaitė projektą dėl abortų draudimo pavadino kvailu.

Anot jos, turi būti ginama moters teisė į abortą kaip medicininę procedūrą ir kokybiškas medicinos paslaugas. „Taisyklė Nr. 1 – niekas negali kontroliuoti moters organizmo ir nurodyti, ar gimdyti, kada gimdyti ir kiek vaikų“, - kalbėjo R. Dūkštaitė.

„In Corpore“ atstovės teigimu, naivu būtų tikėtis, kad uždraudus abortus jie išnyks – esą paplis nesaugūs ir brangesni kriminaliniai abortai, o abortą darydamasi moteris žinos, norėdama apsaugoti save nusikalsta.

R. Dūkštaitės teigimu, kol pasitaiko daug atsitiktinių lytinių santykių ir išlieka gajūs mitai, esą nutrauktas lytinis aktas ar apsiplovimas po to apsaugo nuo nėštumo, abortai turi būti leidžiami. Ji taip pat paragino aktyviau ugdyti jaunimą lytiniais klausimais, teikti informaciją apie abortų žalą.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos jaunimo grupės „Just“ atstovė Elena Petrulevič teigimu, jau surinkta per 500 parašų, raginančių neuždrausti nėštumo nutraukimo. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad priešingu atveju kūdikio nepageidaujanti moteris privalės mokėti didelius pinigus ir vykti į tą užsienio, kur abortai leidžiami, arba nutraukti nėštumą nelegaliai, o tai sukels pavojų sveikatai.

Vaisiaus ir kūdikio teisės jau ginamos

Šios asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė ironizavo, esą katalikiškos organizacijos įsitikinusios, kad dėl visko kaltos moterys. Jos neva lengvai ir negalvodamos nutraukia nėštumą, gyvena palaidą gyvenimą, todėl jas reikia nubausti, priversti išnešioti kūdikį, pagimdyti ir auginti.

Anot E. Kuliešytės, mūsų šalyje kasmet nutraukiama apie 10 tūkst. nėštumų. Abortai esą dažnesni ten, kur naudojama mažiau kontracepcijos, trūksta lytinio švietimo, reprodukcinės sveikatos paslaugos prieinamos mažesnėms visuomenės grupėms.

„Neturint pasirinkimo moteriai bus sunku, - kalbėjo ji. – Projektu siekiama, kad būtų sunkiau. Kiekvieni lytiniai santykiai moteriai grės pastojimu, kiekvienas nėštumas kels baimę, kad gali tekti auginti neįgalų vaiką. Tik moteris bus baudžiama už nėštumo nutraukimą. Jei ją paliks partneris, turės viena rūpintis vaiku“.

Lenkijoje uždraudus abortus, kaip pažymėjo E. Kuliešytė, padaugėjo neįgalių vaikų. Ten neseniai mirė viena jauna moteris, mat medikai saugojo kūdikio gyvybę.

„Sakoma, kad draudžiant abortus ginamos kūdikio teisės. Bet valstybė jau dabar gina vaisiaus teises – moterims teikiama nėštumo ir gimdymo priežiūra, kūdikių mirtingumas pas mus pakankamai žemas“, - kalbėjo asociacijos vadovė.

Abortų draudimo šalininkai tvirtina, esą Lietuva šiuo metu pažeidžia tarptautinius teisės aktus, kuriuose teigiama, kad neturėtų būti priešpriešos tarp negimusio vaiko teisių bei žmogaus teisės į privatų gyvenimą, o vaiko gyvybė turėtų būti saugoma tiek prieš gimimą, tiek po jo. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, nuo kada vaisius tampa žmogumi.

Griežčiausiai abortus Europoje riboja Lenkija ir Airija. Tiesa, dėl tokio reglamentavimo Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai įpareigojo Lenkijos valdžią sumokėti 25 tūkst. eurų kompensaciją neįgaliai moteriai, kuriai nebuvo leista nutraukti nėštumo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją